Bernardino Luini

Bernardinas Luinis (it. Bernardino Luini, apie 1480 – 1532 m.) – italų renesanso dailininkas iš Lombardijos, vienas Leonardo da Vinčio pasekėjų.

Bernardino Luinio „Roseto Madona“ (apie 1520, Breros pinakoteka, Milanas)

Biografija

Bernardinas Luinis gimė 1470−1480 m. laikotarpyje, spėjama, Lombardijos Luino kaimelyje, nuo kurio gavo savo pavardę. Spėjama, kad keletas freskų šiame kaime yra jaunojo Bernardino darbai. Tikroji dailininko pavardė nežinoma. Jis pasirašinėdavo Bernardin Lovino. Manoma, kad jis atvyko į Milaną apie 1500 m. ir mokėsi Milane pas dailininką Ambrogio Bergognone. Bernardino Luini stilių lemiamai paveikė Leonardas da Vinčis, kuris tuo metu kaip tik paliko Milaną. Jokių žinių apie dailininkų galimą susitikimą nėra. Dėl stilistinių panašumų keletas jo darbų buvo anksčiau priskiriami Leonardui. Luinis dirbo kartu su kitu žymiu Leonardo mokiniu . Luinio kūryboje pasireiškia Andrea Mantegna įtakos pėdsakai.

Apie 1507 m. Bernardinas Luinis turėjo savo studiją Milane ir vykdė savarankišką dailininko veiklą. Jis gaudavo daug užsakymų iš aplinkinių miestų. Apie 1509-16 m. jis sukūrė freskas Villa Pelucca Sesto San Džiovani miestelyje. Apie 1516 m. Luinis atliko freskas San Giorgio al Palazzo bažnyčioje Milane. Apie 1521 m. Luinis pabuvojo Romoje, kur patyrė Rafaelio dailės įtaką. Svarbiausiais jo darbais buvo freskos Milano senojo vienuolyno bažnyčioje San Maurizio al Monastero Maggiore. Grafo Giovanni Bentivogli užsakymu atliktos apie 1520-28 m. Apie 1529 m. jis sukūrė vieną garsiausių savo darbų Santa Maria degli Angeli bažnyčioje Lugane − freskas Kristaus kančių tema. 1531 m. jis minimas dirbęs Sarono Santa Maria dei Miracoli šventykloje, kurioje jau buvo dirbęs apie 1525 m. Vėlesnių žinių apie dailininką beveik neišlikę. Pagal vieną liudijimą jis mirė 1532 m., tačiau, įmanoma, kad galėjo gyventi iki 1540 m. Du sūnūs buvo jo mokiniais. Vienas jų, Aurelio, tapo reikšmingesniu dailininku manieristu. Spėjama, kad Luinis galėjo būti susijęs su dailininku .

Darbų galerija

• „Šv. Sebastijonas“ (apie 1512, privati kolekcija)
• „Šv. Šeima ir Šv. Jonas Krikštytojas“ (apie 1520, Prado muziejus, Madridas)
• „Karalių pagarbinimas“ (apie 1520-25, Luvras, Paryžius)
• „Manos rinkimas“ (apie 1520-23, Breros pinakoteka, Milanas)
• „Madona su Kūdikiu, Šv. Jonas Krikštytojas ir du angelai“ (apie 1525, Luvras, Paryžius)
• „Kristaus nukryžiavimas ir kančios“ (apie 1329, Santa Maria degli Angeli, Luganas)
• „Kristaus nukryžiavimas“ (apie 1530, Ermitažas, Sankt Peterburgas)

Nuorodos

Vikiteka: Bernardino Luini – vaizdinė ir garsinė medžiaga

• Bernardino Luini WGA tinklalapyje
• Bernardino Luini Uficių galerijos tinklalapyje
• Bernardino Luini Katalikų enciklopedijos tinklalapyje
• Bernardino Luini nndb.com tinklalapyje