Bendruomenių Rūmai

Bendruomenių rūmai (angl. House of Commons) – Jungtinės Karalystės Parlamento žemieji rūmai. Bendruomenių rūmus sudaro 650 narių, vadinamų Parlamento nariais (angl. Members of Parliament), renkamų demokratiniuose rinkimuose, sistema.

1808-1811 m. paveikslas, vaizduojantis Bendruomenių rūmų posėdį

Pilnas Bendruomenių rūmų titulas yra „Garbingosios Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Bendruomenės, susirinkusios Parlamente“ (angl. The Honourable the Commons of the United Kingdom of Great Britain and Northern Ireland in Parliament assembled).

Atskiri Bendruomenių rūmai atsirado XIV a. Iš pradžių jie buvo mažiau įtakingi nei Lordų Rūmai ar karalius. Tačiau vėliau Bendruomenių rūmų įtaka vis didėjo ir šiuo metu tai yra pati reikšmingiausia Parlamento dalis.

Bendruomenių rūmų kadencija negali viršyti 5 metų, nebent ji būtų pratęsta Parlamento aktu, gavusiu abiejų rūmų ir karaliaus ar karalienės sutikimą. Pasibaigus kadencijai ar dėl kokių nors kitų priežasčių karalius ar karalienė Bendruomenių rūmus paleidžia. Tokiu atveju rengiami . Rinkimų datą parenka ministras pirmininkas, bet paprastai tai būna ketvirtadienis. Kandidatai turi pateikti 10 apygardos rinkėjų parašus ir £500 užstatą, grąžinamą surinkus bent 5 procentus balsų. Bendruomenių rūmų nariais negali būti nepilnamečiai, sergantys psichikos ligomis, kaliniai, Lordų rūmų nariai, aukštas pareigas užimantys valstybės tarnautojai, teisėjai ir pan. Šie apribojimai galioja ne tik kandidatams, bet ir jau išrinktiems Bendruomenių rūmų nariams. Nors nuo 1623 m. Bendruomenių rūmų nariams draudžiama atsistatydinti, de facto jie atsistatydina pateikdami prašymą užimti nereikšmingas pareigas, neleidžiančias būti Bendruomenių rūmų nariu. Kai Bendruomenių rūmų nario vieta dėl kokios nors priežasties atsilaisvina, rengiami papildomi rinkimai.

Bendruomenių rūmų posėdžiams posėdžiauja arba vienas iš trijų jo pavaduotojų. Tradiciškai nei spikeris, nei jo pavaduotojai nedalyvauja politinių partijų veikloje ir nebalsuoja, išskyrus atvejus, kai balsai pasiskirsto po lygiai.

Bendruomenių rūmų darbas vyksta Vestminsterio rūmuose, nedidelėje žaliai dekoruotoje salėje. Spikeris arba jo pavaduotojas sėdi salės gale, o nariai – ant salės šonuose išdėstytų suolų. Pozicijos nariai sėdi pirmininko dešinėje, opozicijos – kairėje. Iš viso tėra tik 427 sėdimos vietos 650 narių. Debatų metu kalbos adresuojamos pirmininkui („Pone pirmininke“ – angl. Mr. Speaker), kiti Bendruomenių rūmų nariai minimi trečiuoju asmeniu, nurodant apygardą („Garbingasis narys iš [apygarda]“ – angl. the Honourable Member for [constituency]).

Balsavimai Bendruomenių rūmuose vyksta balsu – balsuojantieji už nutarimą sako „Taip“ (angl. Aye), balsuojantieji prieš – „Ne“ (angl. Nay), o pirmininkaujantysis iš klausos nustato, kurių buvo daugiau. Ginčytinais atvejais balsuojama „pasiskirstymu“ – balsuojantieji už nutarimą eina į kambarį vienoje salės pusėje, o balsuojantieji prieš – kitoje.

Nuorodos

Vikiteka: Bendruomenių rūmai – vaizdinė ir garsinė medžiaga

• Bendruomenių rūmų svetainė (angl.)