Belvederis

Kitos reikšmės – Belvederis (reikšmės).

Belvederis
Belvederio dvaro rūmai
Belvederis
55°04′55″š. pl. 23°23′24″r. ilg. / 55.082°š. pl. 23.390°r. ilg. / 55.082; 23.390 (Belvederis)
Apskritis	Tauragės apskritis
Savivaldybė	Jurbarko rajono savivaldybė
Seniūnija	Seredžiaus seniūnija
Gyventojų (2021)	29
Vikiteka	Belvederis
Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) Vardininkas: Belvèderis Kilmininkas: Belvèderio Naudininkas: Belvèderiui Galininkas: Belvèderį Įnagininkas: Belvèderiu Vietininkas: Belvèderyje

Belvederis – kaimas Jurbarko rajono savivaldybėje, 1 km į vakarus nuo Seredžiaus. Seniūnaitijos centras. Išlikęs Belvederio dvaras.

Etimologija

Iki pastatant XIX a. dvaro rūmus gyvenvietė buvo žinoma kaip Padubysys. Dėl gražaus kraštovaizdžio, atsiveriančio nuo dvaro rūmų triaukščio bokšto, vietovė pavadinta Belvederiu (it. bel veder – „gražus vaizdas, reginys“).

Geografija

Kaimas įsikūręs dešiniajame Nemuno krante priešais Kriūkus, ant aukštos terasos prie pat Seredžiaus miestelio.

Istorija

Belvederio dvaro rūmai XIX a.

Dvarą iš Tiškevičių apie 1820 m. nusipirko . Jam 1830 m. ant aukšto Nemuno kranto pastačius rūmus su bokšteliu dvaras pavadintas Belvederiu. Dvaro rūmuose 1921–1926 m. veikė žemesnioji žemės ūkio mokykla, 1926–1961 m. pienininkystės ir gyvulininkystės mokykla, 1961–1969 m. žemės ūkio technikumas, iki 1971 m. bitininkystės ir sodininkystės meistrų mokykla. Vėliau kaimas priklausė I. Mičiurino sodininkystės ūkiui, buvo sviesto ir sūrių gamybos cechas. Iki 2023 m. veikė UAB „Lukšių pieninės“ cechas, kuriame gaminami išskirtiniai „Liliputo“ sūriai.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIX a. vidurys	Seredžiaus valsčius
1950–1995 m.	Seredžiaus apylinkė
nuo 1995 m.	Seredžiaus seniūnija

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2021 m.
1902 m.	1923 m.^sur.	1959 m.^sur.	1970 m.^sur.	1975 m.	1979 m.^sur.
134	57 (dvare)	105	69	73	65
1989 m.^sur.	2001 m.^sur.	2011 m.^sur.	2021 m.^sur.	-	-
69	63	41	29	-	-
Demografinės raidos histograma

Galerija

• Belvederio kaimas nuo dvarvietės posūkio
• Kelias    Belvederis–Klausučiai–Girkai  (ant kalno)
• Viena iš kaimo gatvių
• Pakelės trobesiai dvarvietės papėdėje
• Belvederio autobusų stotelė
• Paminklas – Belvederio gynybinis įtvirtinimas

Šaltiniai

1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. . // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. .
2. 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. – Kaunas, Terra Publica, 2010. // psl. 285
3. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
4. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
5. Belvederis. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 206 psl.
6. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
7. Belvederis. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, II t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1977. T.II: Bangladešas-Demokratinis, 88 psl.
8. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
9. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
10. Tauragės apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
11. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
12. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.