Begalybė

Begalybė – terminas, naudojamas matematikoje, fizikoje, astronomijoje. Sąvoka atsirado antikos laikais aiškinant natūraliųjų skaičių aibės nebaigtinumą ir ieškant vienarūšių geometrinių dydžių bendrojo mato.

Begalybės simboliai.

Matematika

Begalybė žymima ${\displaystyle \infty }$. Užrašas ${\displaystyle x\rightarrow \infty }$ reiškia, jog x artėja prie begalybės vertės. Begalybė gali būti ir kai kurių skaičiavimų rezultatas:

• ${\displaystyle 1+\infty =\infty }$
• ${\displaystyle 1/0=\infty }$
  

Dar dažnai nagrinėjamos begalinio ilgio skaičių eilutės. Be to visos skaičių aibės turi ${\displaystyle \infty }$ narių. Apskritimą sudaro ${\displaystyle \infty }$ vienodu atstumu nuo taško o padėtų taškų. Lygtys gali turėti ${\displaystyle \infty }$ sprendinių.

Kosmologija ir Filosofija

Begalybė kartais naudojama nusakyti beribę (begalinę) Visatą.

Programavimas

Begalybė yra speciali kintamojo reikšmė, gaunama jei operacijos rezultatas yra matematinė begalybė arba jo absoliuti reikšmė per didelė naudojamam kintamojo tipui. Tokia begalybė turi ženklą ir su ja galima atlikti kai kuriuos veiksmus. Jei operacijos reikšmė matematiškai neapibrėžta (tarkim, 0/0), gaunama kita reikšmė – neskaičius (NaN). Teigiama bei neigiama begalybės ir neskaičiai numatyti įvairiose kalbose paplitusiame standarte.

Šaltiniai

1. begalybė. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2024-01-30).

Nuorodos

Vikicitatos

Wikiquote logo

Puslapis Vikicitatose –

Begalybė