Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Bebutas (rus. бебут) – kreivas dviašmenis kaukazietiškas durklas, galbūt persų kilmės. Savo sandara primena kamą (tos pačios konstrukcijos rankena) lenkta geležte. Geležtė iki 50 cm ilgio, paprastai su grioveliais.

1907 m. pavyzdžio bebutas su makštimi (šiuolaikinė kopija)

Naudotas Rusijos kariuomenėje kaip kulkosvaidininkų puskarininkių, lengvosios ir pabūklų įgulų ir artilerijos parkų kareivių ginklas. Buvo nešiojamas oda aptrauktose lakuotose medinėse .

Rusiškas 1907 m. pavyzdžio kareiviškas bebutas

Sandara

Geležtė plieninė, silpnai išlenkta, su dviem siaurais grioveliais abiejose pusėse. Rankena figūrinė, šoneliai mediniai, juodai dažyti, prikniedyti varinėmis . Makštys ir rankenos apkaustas pažymėti karinio dalinio numeriu.

požymis	vertė
bendras ilgis	iki 600 mm
geležtės ilgis	iki 440 mm
geležtės plotis	35 mm
masė	iki 750 g

Bebutus nešiodavo ant diržo kairėje, prie portupėjos sagties. Raiteliai juos nešiojo irgi ant diržo, ant kairojo šono.

Naudojimas

1907 m. Rusijoje bebutas priimtas į armijos ginkluotę kaip karevio asmeninis ginklas. Jais buvo numatyta apginkluoti artileristus, kadangi tuo metu imta naudota greičiau šaudančius artilerijos pabūklus, kuriuos aptarnaujantiems artileristams iki tol naudota artileristų šaška ėmė trukdyti. Tačiau artilerijos vyresnybė suabejojo, ar tikrai bebutai geriausias sprendimas, ir perginklavimą atidėjo.

1907 m. bebutais apginklavo visus žandarus (išskyrus vachmistrus). Bebutai pakeitė šaškas.
1908 m. bebutais apginklavo kulkosvaidininkus.
1909 m. bebutais apginklavo visus artileristus nekarininkus (bebutai pakeitė šaškas), išskyrus raitąją ir kalnų raitąją artileriją, ir fejerverkerius ir pėstininkų artilerijos trimitininkus.
1910 m. bebutais apginklavo pėstininkų pulkų raituosius .
1910 m. žandarus vėl apginklavo šaškomis.

Bebutai turėjo pakeisti šaškas tiems kariškiams, kuriems ilgos šaškos trukdė. Bebuto ilgis ir masė leido naudoti bebutą kaip kertamąjį ginklą, dėl trumpumo jis tiko ir duriamiesiems smūgiams. Dviašmenė geležtė ir simetriška rankena leido įvairius pjaunančius ir pakertančius smūgius naudojant vairias bebuto laikysenas (rus. ).

Oficialiai bebutus buvo Rusijos ginkluotėje iki 1917 m. Spalio revoliucijos, tačiau iš tikro jį naudojo ir po to, pvz., Rusijos pilietiniame kare.