Beata Marija Tiškevič Tikras vardas Beata Maria Helena Tyszkiewicz Gimė 1938 m rugpjūčio 14 d 85 metai Šalis Lenkija Žym

Beata Marija Tiškevič



Tikras vardas	Beata Maria Helena Tyszkiewicz

Gimė	1938 m. rugpjūčio 14 d. (85 metai)

Šalis	Lenkija








Žymesni vaidmenys
Katažina, (Vėlinės, 1960 m.) Inga, Pirmoji laisvės diena, 1964 m. Rutka, Pakrykštyti ugnimi, 1964 Elžbieta, Pelenai, 1965 m. Valevska, Marysia ir Napoleonas, 1966 m. Izabelė, Lėlė, 1968 m. Hanska, Didžioji Balzako meilė, 1973 m. Vieslava, Šokantis vanagas, 1978 m.
Apdovanojimai

Beata Marija Elena Tiškevičiūtė (lenk. Beata Maria Helena Tyszkiewicz, g. 1938 m. rugpjūčio 14 d. Vilanove, Varšuva, Lenkija) – bajoraitė, Lelijos herbo grafaitė, lenkų kino aktorė.

Kilusi iš Lietuvos didikų Tiškevičių giminės Logoisko šakos. Tėvas Kristupas Marija Tiškevičius. Motina Barbora Rechovič (lenk. Barbara Rechowicz). Brolis Kristupas Jonas Tiškevičius.

Biografija

Gimė Varšuvos priemiestyje Vilanove, Branickių rūmuose. Baigus vidurinę mokyklą dėl aristokratiškos kilmės turėjo problemų stojant į gimnaziją. Priimta tik tarpininkaujant Kultūros ir meno ministerijai, nes jau nuo 16 metų vaidino kine. Galvojo net stoti į gailestingųjų seserų licėjų Šimanove.

Kine debiutavo režisieriaus Antono Bohdzievičiaus filme „Zemsta“ Klaros vaidmenyje. Pastatytas 1956 m. jis ekranuose pasirodė tik 1957 m. rugsėjo 30 d. 1957–1958 m. studijavo Lodzės Valstybinėje aukštojoje teatro mokykloje, bet buvo pašalinta. Tik 1973 m. be egzaminų gavo Kultūros ir meno ministerijos aktoriaus diplomą.

Pirmojo aktorinio triumfo susilaukė 1964 m. vokietės Ingridos Rode vaidmeniu Aleksandro Fordo filme „Pirmoji laisvės diena“. Po to ją ne kartą kvietė filmuotis Vengrijos, VDR, TSRS režisieriai.

1967 m. gegužės 13 d. ištekėjo už kino režisieriaus Andžejaus Vaidos ir vaidino trijuose jo filmuose. Bet 1970 m. išsiskyrė. 1970 m. liepos 5 d. ištekėjo už režisieriaus Andžejaus Oržechovskio, bet ir šios vedybos truko neilgai. Nuo 1977 m. trečiasis vyras Jacekas Padlevskis. Dukterys (g. 1967 m. kovo 29 d.) ir Viktorija Padlevska (g. 1977 m.) nuėjo motinos keliu ir tapo kino bei teatro aktorėmis.

1978 m. išvyko į Prancūziją, vaidino filme „Edita ir Marselis“.

Pastaruoju metu teisėjauja jau penktoje TV programoje „Šokis su žvaigžde“.

Filmografija

Zemsta (1957)
Wspólny pokój (1959)
Szklana góra (1960)
Dziś w nocy umrze miasto (1961)
Historia żółtej ciżemki (1961)
Odwiedziny prezydenta (1961)
Samson (1961)
Zaduszki (1961)
Czarne skrzydła (1962)
Naprawdę wczoraj (1963)
Skąpani w ogniu (1963)
Yokmok (1963)
Pierwszy dzień wolności (1964)
Rękopis znaleziony w Saragossie (1964)
Spotkanie ze szpiegiem (1964)
Popioły (1965)
Marysia i Napoleon (1966)
Pieśń triumfującej miłości (1967)
Hasło Korn (1968)
Lalka (1968)
Stawka większa niż życie (1968)
Wszystko na sprzedaż (1968)
Дворянское гнездо (1969)
Książę sezonu (1970)
Wielka miłość Balzaka (1973)
Wahlverwandtschaften (1974)
Dom moich synów (1975)
Jej powrót (1975)
Noce i dnie (1975)
Wieczór u Abdona (1975)
Polskie drogi (1976)
Noce i dnie (TV serialas, 1977)
Schach von wuthenow (1977)
Tańczący jastrząb (1977)
Sowizdrzał świętokrzyski (1978)
Niewdzięczność (1979)
Po drodze (1979)
Don Juan, Karl-Liebknecht-Str. 78 (1980)
Kontrakt (1980)
Mniejsze niebo (1980)
Najdłuższa wojna nowoczesnej Europy (1981)
W obronie własnej (1981)
Edith et Marcel (1983)
Seksmisja (1983)
Synteza (1983)
Les cinq dernières minutes (1983)
Европейская история (1984)
Louisiana (1984)
Przyspieszenie (1984)
Vabank II czyli riposta (1984)
W starym dworku czyli niepodległość trójkątów (1984)
Les cerfs-volants (1984)
Sezon na bażanty (1985)
Ein zimmer mit landschaft (1985)
Alles auf pique dame (1986)
Komediantka (1986)
Bernadette (1987)
Kingsajz (1987)
Komediantka (serial TV) (1987)
Moselbruck (1987)
Śmieciarz (1987)
Usmev diabla (1987)
Deux (1988)
Dom na głowie (1990)
Rosamunde (1990)
Śmierć dziecioroba (1990)
30 door key (1991)
V.I.P. (1991)
Dotknięcie ręki (1992)
Piękna nieznajoma (1992)
La petite apocalypse (1992)
Le violeur impuni (1992)
Dinozavris kwertski (1993)
Dwa księżyce (1993)
Panna z mokrą głową (1994)
Panna z mokrą głową (serial TV) (1994)
Awantura o Basię (serial TV) (1996)
Dzień wielkiej ryby (1996)
Ekstradycja 2 (1996)
Germans (1996)
Bride of war (1997)
Sława i chwała (1997)
13 posterunek (1998)
Ekstradycja 3 (1998)
Złoto dezerterów (1998)
Krugerandy (1999)
Trędowata (telenowela) (1999)
W awguste 44-go (1999)
Anna Karenina (2000)
Duża przerwa (2000)
Izabela (2000)
Zakochani (2000)
Paradox Lake (2002)
Lokatorzy (2003)
Na dobre i na złe (2003)
Plebania (2004–2005)
Magda M. (2006)
Ryś (2007)

Šaltiniai

Beata Marija Tiškevič. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.XI: Šternbergo-Vaisius, 325 psl.

Nuorodos

Vikiteka: Beata Marija Tiškevič – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Potomkowie Sejmu Wielkiego
Oficiali svetainė

[1] Beata Marija Tiškevič. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.XI: Šternbergo-Vaisius, 325 psl.