Bazaar

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Bazaar (įvairiomis kalbomis – turgus) – tai populiari nemokamos atviro kodo programinės įrangos kūrimo metodologija. Pagal šią metodiką, kuriant sudėtingus programinius projektus, nėra naudojamos jokios formalizuotos kokybės kontrolės, laiko ribojimo, reikalavimų vykdymo ar pan. priemonės. Vadovavimas projektų vykdymui paremtas ne tiek darbdavio – darbuotojo santykiais, kiek pripažintų autoritetų bei idėjų vertinimu.

Vykdant projektą pagal Bazaar metodiką, projektui vadovauja vienas ar keli lyderiai, kurių nuomonė būna lemiama renkantis būsimų darbų kryptis. Dažniausiai būsimi darbai viešai aptariami, tad kiekvienas projekto dalyvis gali išsakyti savo pageidavimus ar pasiūlymus. Projekto lyderiai dažniausiai veikia ne kaip diktatoriai, o kaip patirtį ir žinias turintys vertintojai. Nauji nariai užsitarnauja autoritetą (ir sprendimo teisę) savo darbais ir idėjomis. Konfliktai sprendžiami konsensusu arba sudarant naujas projekto vystymo kryptis (fork). Tokios kryptys kai kada atskyla į nepriklausomus projektus, o kai kada vėl sugrįžta į ankstesniojo projekto rėmus. Visgi jėgų skaidymas paprastai laikomas nesėkme ir jo stengiamasi vengti

Skirtingai nuo atlyginimą mokančio vadovo, Bazaar tipo projekto lyderis praktiškai neturi psichologinio ar kitokio spaudimo projekto nariams metodų, todėl sėkmingai vadovauti tokiems projektams reikalinga labai gera socialinė kompetencija. Vikipedijoje taikomas pažeidėjų blokavimas, tačiau programavimo projektuose tokie dalykai, nors ir galimi, pasitaiko nepaprastai retai.

Esminiai metodologijos privalumai: itin kokybiškas kodas, gana efektyvus darbas, netgi kai dirba tūkstančiai mažai aktyvių, dažnai besikeičiančių programuotojų.

Kaip esminiai metodologijos trūkumai neretai minimas lėtai vykdomas darbas, netikslus reikalavimų vykdumas ir prastas projekto dokumentavimas. Tačiau įvairiuose projektuose šios problemos yra nevienodai ryškios. Pavyzdžiui, GNU Classpath 2006 metų pradžioje kasdien gaudavo dešimtis, o kelis kartus per savaitę ir šimtus eilučių naujo kodo. Lietuviška Vikipedija tuo metu buvo atnaujimama kas keletą minučių, angliška – kas keletas sekundžių. Tokia projektų vystymo sparta greičiausiai yra visiškai pakankama. Skirtingų žmonių polinkis dokumentuoti kuriamą projektą yra labai nevienodas, tačiau sėkmingai besivystančiuose projektuose ilgainiui atsiranda būtent dokumentacijos kūrimu užsiimančių entuziastų kurie ilgainiui užtaiso praeities spragas. Pavyzdžiui, GNU Classpath kodas kai kur (ypač CORBA sektoriuje) dokumentuotas netgi geriau nei to pačios Sun Microsystems klasės. Kalbant apie netikslų reikalavimų vykdymą neverta užmiršti, jog tokių projektų bendruomenė paprastai nebūna pavaldi konkrečiam darbdaviui ir todėl neprivalo sekti jokiais išoriškai primestais reikalavimais. Iš kitos pusės, vidinių projekto taisyklių (laikytis kodavimo stiliaus, nepažeidinėti kopijavimo teisių ir pan) paprastai tokiuose projektuose laikomasi net ir labai griežtai.

Naudojant Bazaar metodologiją, kuriama didelė dalis GNU programinės įrangos, bei kitų atviro kodo projektų – Linux, FreeBSD, Wikipedia, Mozilla.