Baudžiamojo proceso teisė

Baudžiamojo proceso teisė – visuma teisės normų, reguliuojančių ikiteisminių (kvotos, parengtinio tardymo), prokuratūros įstaigų ir pareigūnų ir teismo veiklą iškeliant, tiriant, nagrinėjant baudžiamąsias bylas ir vykdant nuosprendį.

Įtariamojo apklausa XVII a.

Baudžiamojo proceso teisė atlieka teisinio reguliavimo funkciją. Ji nustato praktinei baudžiamojo įstatymo taikymo veiklai griežtus teisinius rėmus, užtikrinančius baudžiamojo proceso uždavinių įgyvendinimo priemones. Kiek įmanoma, reguliuoja prieštaringus interesus, prievartos taikymą, asmenų, kuriems ta prievarta taikoma, teisių gynybą (rievartos priemonės turi būti proporcingos, pagrįstos ir teisėtos). Baudžiamojo proceso teisė įtvirtina proceso uždavinius, nustato tokius (kvotos, parengtinio tardymo, prokuratūros) organų ir teismo veiklos metodus.

Teisės šaltiniai

Constitutio Criminalis Theresiana, 1768 m.

Kontinentinės teisės valstybėse pagrindiniai baudžiamojo proceso teisės šaltiniai yra kodifikuoti įstatymai (kodeksai).

Viduramžiais (ir anksčiau) teisynai apjungdavo ne tik baudžiamojo proceso, bet ir baudžiamosios teisės normas.

Baudžiamojo proceso kodeksas

Pagrindinis straipsnis – Baudžiamojo proceso kodeksas.

Žymūs Vokietijos baudžiamojo proceso kodeksas, , ir kiti.

Baudžiamojo proceso teisės mokslas

Baudžiamojo proceso teisę tiria procesualistikos šaka – baudžiamoji procesualistika (baudžiamojo proceso teisės mokslas). Lietuvoje baudžiamojo proceso teisę tiria MRU Teisės fakulteto Baudžiamojo proceso teisės katedra (vedėja – doc. Rima Ažubalytė), VU Teisės fakultete – Baudžiamosios justicijos katedra (procesualistai doc. Gintaras Goda, doc. Pranas Kuconis, kiti mokslininkai).

Literatūra

• Gintaras Goda, M. Kazlauskas, Pranas Kuconis. Baudžiamojo proceso teisė. Teisinės informacijos centras, 2005.

Nuorodos

Vikisritis:

• MRU TF Baudžiamojo proceso teisės katedra 2009-10-28 iš Wayback Machine projekto.
• VU TF Baudžiamosios justicijos katedra