Batakių evangelikų liuteronų bažnyčia

55°20′44″š. pl. 22°30′25″r. ilg. / 55.3454588°š. pl. 22.5070082°r. ilg. / 55.3454588; 22.5070082

Batakių evangelikų liuteronų bažnyčia
Tikėjimo srovė	liuteronai
Savivaldybė	Tauragės rajonas
Gyvenvietė	Gerviečiai
Statybinė medžiaga	medis
Pastatyta	1885 m.

Batakių evangelikų liuteronų bažnyčia – evangelikų liuteronų bažnyčia Batakių pašonėje, tarp miestelio ir geležinkelio stoties, prie rajoninio kelio    Šakvietis–Lomiai–Eidintai , pastatyta 1885 m.

Istorija

Batakių evangelikų liuteronų parapija įkurta 1884 metais, kai nuo vokiškai kalbančios Skaudvilės parapijos atsiskyrė lietuviškai kalbantys batakiškiai evangelikai. Batakiškių dauguma buvo lietuviai, o Skaudvilėje buvo daugiau vokiškai kalbančių tikinčiųjų, todėl rytmetinės pamaldos vykdavo vokiečių kalba, o lietuviams tekdavo tik popietinės pamaldos. Todėl lietuvybės mylėtojo ir lietuviškos spaudos platintojo Tauragės ir Skaudvilės kunigo Jono Pipiro raginami, batakiškiai 1884 m. (liepos 13 dieną?) padėjo kertinį akmenį bažnyčios statybai. Bažnyčia buvo pastatyta gana greitai ir 1885 m. spalio 27 dieną pašventinta. Pirmieji aktyvesni Batakių parapijos steigėjai buvo Jonas Valutis iš Miciškės, Jonas Kasparaitis iš Varnaičių, Jurgis Mikelaitis iš Čiuteikių, Simas Lengvinas iš Mišeikių ir daugelis kitų. Jie buvo ir pirmieji bei ilgamečiai parapijos tarybos nariai, besirūpinantys parapija ir bažnyčia. Vėliau pastatytas kantoratas, kuriame gyveno kantorius ir buvo patalpos konfirmantų mokymui. Šiose patalpose vaikai buvo mokomi katekizmo ir giesmių giedojimo, kartu su suaugusiais mokėsi skaityti ir rašyti. Dar vėliau pastatyti kiti ūkio pastatai. Dabartinė mūrinė klebonija statyta po Pirmojo pasaulinio karo. 1928 m. namas buvo iš dalies įrengtas ir jame galėjo apsigyventi kunigas. Parapija turėjo 7,9 ha žemės.

Architektūra

Batakių evangelikų liuteronų bažnyčia medinė. Liaudiškos architektūros stačiakampio plano pastatas rytiniame gale užbaigtas trisiene apside su nedideliu dvitarpsniu bokšteliu, mažesnis bokštelis pabrėžia vakarinį fasadą. Bažnyčia dengta dvišlaičiu stogu, iš pjaustinių rąstų suręstas pastatas remiasi į tvirtą akmens mūro pamatą. Pagrindinį fasadą paryškina nedidelis prieangis, dekoratyvūs frontono apvadai, nedideli, smulkiai skaidyti, trikampiu sandriku užbaigti langeliai.

Bažnyčios navos erdvė padengta plokščiomis lubomis, palei sienas įrengtas U raidės pavidalo plačios, tačiau žemokos galerijos. Altorius pritrauktas prie sienos, o virš altoriaus – Nukryžiuotojo paveikslas. Bažnyčioje išlikę Karaliaučiuje pirkti labai vertingi barokiniai vargonai, seniausi ne tik Tauragės apskrityje, bet manoma, jog ir visoje Lietuvoje. Remiantis instrumento techniniais duomenimis ir atsižvelgiant į prospekto stilistinius ypatumus, jie datuojami XVIII a. pirmąja puse. Tai būta vieno manualo su devyniais balsais instrumento, kurį XIX a. pabaigoje papildė pedalai su dviem registrais, šiek tiek pakeitę ir manualo dispoziciją. Nors vargonai XIX a. pabaigoje – XX a. buvo iš dalies perdaryti ir ilgainiui visiškai sugedo, tačiau profesionalaus darbo kūrinys išlaikė didelę dalį savo pirmykščio vaizdo ir yra įdomus muzikos paveldo pavyzdys. Vertingas ir bokšte kabantis žalvarinis, keturis pūdus ir dvylika svarų sveriantis varpas, nulietas 1884 m. A. S. Lavrovo fabrike Gatčinoje.

Bendruomenė

Tarpukariu Batakių parapijoje buvo apie 1400 narių. Tarpukariu batakiškiai buvo aktyvūs visuomenės veikėjai. Čia veikė Lietutvos evangelikų liuteronų sąjungos „Pagalba“ skyrius, kuris rūpinosi spaudos platinimu, teikė materialinę pagalbą jos reikalingiems parapijiečiams, moterys buvo susibūrusios į labdaros draugiją.

Kunigai

Batakius aptarnaudavo Tauragės parapijos kunigai: Jonas Pipiras (1872-1882), Martynas Keturakaitis (1883-1892), Gustavas Matisonas (1893-1911), Augustas Vymeris (1911-1942), trumpiau tarnavo kunigas Samuelis Vairauchas, kunigas Martynas Preikšaitis, kunigas Adolfas Keleris. Batakiuose gyveno ir tarnavo apsišvietęs kantorius Fridrikas Ima (1899-1910). Jis paruošė ir lietuvių kalba išspausdino pirmąją Šv. Rašto istoriją, išvertęs ją iš latvių kalbos. Fridrikas Ima mirė Batakiuose, ilsisi palaidotas Mažintų kapinėse. Ilgą laiko tarpą Batakiuose tarnavo kunigas Mikas Preikšaitis. Ordinuotas į kunigus 1944 m. konsistorijos pirmininko E. Leijerio pavedimu, jis didžiąją gyvenimo dalį pragyveno Batakiuose, nors aptarnaudavo dar ir Skaudvilės, Šilutės ir Klaipėdos parapijas. Žmonės jį prisimena kaip griežtą, neretai per pamokslus pabarantį, be galo kuklaus ir asketiško gyvenimo būdo kunigą. Turėjo sukaupęs didelę biblioteką, kuri po jo mirties atiteko giminaičiams. Kunigas M. Preikšaitis mirė 1972 m. spalio 20 d., palaidotas Mažintų kapinėse. Mirus kunigui M. Preikšaičiui, parapiją aptarnavo iš Tauragės atvykstantys kunigai - vyskupas Jonas Viktoras Kalvanas vyresnysis, vyskupas Jonas Viktoras Kalvanas jaunesnysis, kunigas Mindaugas Dikšaitis. 2013 m. rugpjūčio 31 d. Batakių ev. liuteronų bažnyčioje ordinuotas ir parapijos kunigu įvestas Karolis Skausmenis, ketverius metus tarnavęs diakonu Tauragės krašto parapijose.

Galerija

• Bažnyčia XX a. pradžioje
• Bažnyčia iki remonto, 2008 m.
• 2021 m.

Išnašos

Vikiteka: Batakių evangelikų liuteronų bažnyčia – vaizdinė ir garsinė medžiaga

1. Batakių evangelikų liuteronų parapijos istorijos pėdsakais 2021-10-27 iš Wayback Machine projekto.
2. http://liuteronai.lt/Parapijos/Batakiu-parapija/Parapijos-istorija/Parapijos-istorija 2016-02-05 iš Wayback Machine projekto.