Barýsavas blrs Барысаў arba Borisovas rus Борисов miestas šiaurinėje Baltarusijoje 71 km į šiaurės rytus nuo Minsko abip

Barýsavas (blrs. Барысаў; arba Borisovas, rus. Борисов) – miestas šiaurinėje Baltarusijoje, 71 km į šiaurės rytus nuo Minsko, abipus Berezinos upės, prie geležinkelio ir plento Maskva–Minskas. Barysavo rajono centras. Mieste yra muziejus. Bažnyčia, statyta 1806–1823 m., Prisikėlimo soboras (1874 m.), sinagoga (XX a.).

Barysavas blrs. Барысаў, rus. Борисов



Barysavas 54°13′23″š. pl. 28°30′40″r. ilg. / 54.223°š. pl. 28.511°r. ilg. / 54.223; 28.511 (Barysavas)

Laiko juosta: ()

Valstybė	Baltarusija
Sritis	Minsko sritis
Rajonas	Barysavo rajonas

Įkūrimo data	1102 m.

Gyventojų (2022)	137 703

Vikiteka	Barysavas

Istorija

Miestas įkurtas 1102 m., kitais duomenimis, 1032 m. Pirmą kartą minimas 1127 m. Laurentijaus metraštyje kaip Polocko žemės, 1128 m. Ipatijaus metraštyje – kaip Polocko kunigaikštystės miestas. Nuo XIII a. vidurio Barysavą valdė Lietuvos kunigaikščiai.1542 m. Ldk Žygimantas Augustas Barysavo pilį padovanojo Vilniaus vaivadai J. Hlebavičiui, Barysavas prijungtas prie Vilniaus vaivadijos. Magdeburgo teisės nuo 1563 m. Nuo 1563 m. seniūnijos centras. Po Liublino unijos priklausė Oginskiams, Radviloms, įėjo į Vitebsko vaivadijos Oršos apskritį.

1793 m. per Abiejų Tautų Respublikos II padalijimą atiteko Rusijos imperijai, nuo 1795 m. jos Minsko gubernijos Barysavo apskrities centras, tais metais gavo miesto teises. Nuo 1924 m. rajono centras. 1941–1944 m. naciai prie miesto įrengė 4 koncentracijos stovyklas, kuriose žuvo apie 33 000 Borysavo ir apylinkių gyventojų.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1795 m. ir 2007 m.

1795 m.

1887 m.

1907 m.

1939 m.^sur.

1959 m.^sur.

1 600

17 737

18 055

26 900

59 300

1970 m.^sur.

1997 m.

2001 m.

2005 m.

2007 m.

84 000

154 300

151 000

150 000

149 700

Ekonomika

Yra geležinkelio stotis. Išplėtota mašinų (automobilių elektros įrangos, sunkvežimių hidraulinių stiprintuvų, agregatų) gamyba, metalo, medžio apdirbimas, miško chemijos, chemijos (buitinės chemijos, gumos techninių dirbinių, polimerinės taros, plastikinių dirbinių), farmacijos, statybinių medžiagų (gelžbetonio gaminių), siuvimo, maisto pramonė, muzikos instrumentų, krištolo gamyba. Yra Taikomosios dailės kombinatas.

Sportas

FK BATE (futbolo klubas);
2014 m. mieste pastatytas naujas Borisov Arena futbolo stadionas.

Galerija

Prisikėlimo soboras
Katalikų bažnyčia
Centrinė aikštė
Geležinkelio stotis
Muziejus
Bažnyčia

Šaltiniai

Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
. Barysavas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 653 psl.
Barysavas. Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. I tomas (A–K). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. . // psl. 163
Borysów. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. I (Aa — Dereneczna). Warszawa, 1880, 334 psl. (lenk.)
Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1986. // psl. 70

[1] Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)

[2] . Barysavas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 653 psl.

[3] Barysavas. Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. I tomas (A–K). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. . // psl. 163

[4] Borysów. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. I (Aa — Dereneczna). Warszawa, 1880, 334 psl. (lenk.)

[5] Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1986. // psl. 70