Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Barselonos grafystė (pranc. Comté de Barcelone, isp. Condado de Barcelona, kat. Comtat de Barcelona) – istorinė grafystė dabartinės Katalonijos teritorijoje.

Comtat de Barcelona
Barselonos grafystė

Ispanijos markos dalis (iki 1137)
Aragono karūnos dalis (nuo 1137)

←

801 – 1716

→

Barselonos grafų herbas

Sostinė

Kalbos

Valdymo forma

Era

Istorija

Teritorija, vėliau įėjusi į grafystės sudėtį, nuo V a. priklausė vestgotų karalystei. VIII a. pradžioje ją užkariavo arabai (maurai) ir prijungė prie Omejadų kalifato. Kuomet 801 m. Karolis Didysis nukariavo dalį šių teritorijų, jis suformavo Barselonos grafystę, ir inkorporavo ją į Ispanijos marką.

Pirmieji Barselonos grafai buvo tiesiogiai skiriami Karolingų, ir jais neretai tapdavo . Tiesa, , kuris 834 m. tapo Urželio grafu, per kurį laiką pavyko į savo rankas sutelkti daugumą vietos grafysčių, įskaitant ir Barseloną. Nors 848 m. valdžia Barselonoje vėl perėjo Gotijos markgrafams, Sunifredo sūnus 878 m. atkūrė savo tėvo valdžią ne tik Barselonoje, bet ir daugumoje aplinkinių grafysčių, taip įtvirtindamas Sunifredo dinastiją, valdžiusią šalį iki pat XIII a.

Valdant grafams, Barselonos grafystė tapo stipriausia valstybe regione, o Barselona - stipriausiu miestu. Daugumos aplinkinių grafysčių titulai teliko nominalūs, todėl Barselonos grafystė išsiplėtė Gironos, Besalu, Osonos, Serdanjos sąskaita. Tik Urželyje įsitvirtino kita dinastinė linija. Be to, Barselonos grafai galiausiai atsisakė paklusti Frankų imperijos karaliams, taip tapdami nepriklausomais. XI-XII a. grafystė aktyviai dalyvavo Kryžiaus karuose ir vykdė rekonkistą. Todėl Barselona galiausiai iš musulmonų atkovojo ir Taragoną, o vėliau - ir Ljeidą bei Tortosą.

Kuomet 1137 m. vedė gretimos Aragono karalystės princesę Petronilją, Barselonos grafystė tapo sudėtine didesnės dalimi. Visi vėlesni Barselonos grafai kartu tituluodavosi ir Aragono karaliais. Į grafystę įjungtos beveik visos senosios Katalonijos grafystės, tarp jų ir Rusijonas, ir kitos. Tiesa, kaip atskiros valdos Katalonijoje egzistavo Urželio ir grafystės, Andora.

Po to, kai paskutinis iš Barselonos dinastijos kilęs karalius mirė be įpėdinių, 1412 m. valdžią Barselonos grafystėje ir Aragono karalystėje perėmė . Šiai valdant, 1474 m. Aragonas susijungė su Kastilijos karalyste. Po šio susijungimo Barselonos grafystė išlaikė savo teisinę sistemą ir autonomiją bei savarankišką titulą, kuriuo tituluodavosi Ispanijos karaliai. Grafystė buvo panaikinta 1716 m., ir inkorporuota į Ispanijos sudėtį.

Grafai

Skiriami grafai

(801-820), taip pat ir Konflento, Gironos, Besalu, Osonos grafas;
(820–826);
(826–832), taip pat ir markgrafas;
(832–835), taip pat ir grafas;
(836–844), pakartotinai;
(844–848), taip pat valdė daugumą aplinkinių grafysčių;
(848–850), Bernardo I sūnus, Tulūzos grafas;
(850–852), taip pat ir markgrafas;
(852–858), taip pat ir markgrafas, Rusijono, Gironos, Empurijos grafas;
(858–864), taip pat ir markgrafas, Rusijono, Gironos, Empurijos grafas;
(865–878), taip pat ir markgrafas, Gironos grafas;

Sunifredo (Barselonos) dinastija

(Guifré el Pelós) (878-897), taip pat ir Urželio, Gironos, Osonos, Serdanijos grafas;
(Guifré II Borrell) (897-911);
(911-947);
(947-966);
(947-992);
(988 - 1017);
(1017 - 1035), iki 1021 m. regente buvo ;
(1035 - 1076), iki 1039 m. regente buvo Ermesinda iš Karkasono;
(1076 - 1082)
(1076 - 1097)
(1082 - 1131)
(1131 - 1162)

Nuo 1162 m. barselonos grafais tituluodavosi visi Aragono karaliai. 1716 m. titulas buvo panaikintas.