Cervus duvauceliBarasinga Cervus duvauceli Mokslinė klasifikacijaKaralystė Gyvūnai Animalia Tipas Chordiniai Chordata Kl

Cervus duvauceli

Barasinga (Cervus duvauceli)

Karalystė:	Gyvūnai ( Animalia)
Tipas:	Chordiniai ( Chordata)
Klasė:	Žinduoliai ( Mammalia)
Būrys:	Porakanopiai ( Artiodactyla)
Pobūris:	Atrajotojai ( Ruminantia)
Šeima:	Elniniai ( Cervidae)
Gentis:	Tikrieji elniai ( Cervus)
Rūšis:	Barasinga ( Cervus duvauceli)

Binomas

Cervus duvauceli
Cuvier, 1823

Buvęs ir esamas arealas

Barasinga (Cervus duvauceli, sin. Rucervus duvaucelii) – elninių (Cervidae) šeimos žinduolis. Seniau buvo paplitęs didelėje Pietų Azijos dalyje, tačiau dabar aptinkamas tik atskiruose arealuose Centrinėje Indijoje (~300 individų) bei Šiaurės Indijoje ir Nepale (~4000). Barasingos nelaisvėje veisiamos JAV, Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje.

Kūnas 110–120 cm aukščio, masė 160–180 kg. Patinų ragai iki 100 cm ilgio, jų kamienas išlinkęs lanku. Vasarą kailis aukso geltonumo, pereinantis į rudą, kartais su neryškiomis šviesiomis dėmėmis, žiemą – tamsiai rudas. Jaunikliai dėmėti.

Barasingų gyvenami plotai yra pelkėti, nusidriekę prie upių. Patinai laikosi atskirai nuo patelių su jaunikliais. Minta žoliniais augalais. Rujoja gruodžio-sausio mėnesį. Nėštumas trunka 5 mėnesius, gimsta dažniausiai 1 jauniklis (rečiau 2).

Tai nykstanti rūšis, įtraukta į tarptautinę raudonąją knygą.

Skiriami 2-3 porūšiai:

R. d. duvauceli – gyvena Indo–Gangos lygumos paupiuose;
R. d. branderi – gyvena centrinės Indijos stambiųjų šorėjų miškuose (Kanhos nacionaliniame parke);
R. d. ranjitsinhi – gyvena Asame (Kazirangos nacionaliniame parke).

Šaltiniai

Barasinga. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002

[1] Barasinga. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002