Banginio Tau

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Banginio Tau

Epocha J2000
Spektrinė klasė	G8,5 V
Rektascensija	01^h 44^m 04^s
Deklinacija	−15° 56′ 14"
Atstumas	11,905 ± 0,007 šm
Regimasis ryškis (V)	3,50 ± 0,01
Fizikinės charakteristikos
Masė	0,783 ± 0,012 MS
Spindulys	0,793 ± 0,004 RS
Spalva (B-V)	+0,72
Spalva (U-B)	+0,22
Absoliutinis ryškis (V)	5,69 ± 0,01
Šviesis (V)	0,52 ± 0,03 Ls LS
Paviršiaus temperatūra	5,344 ± 50 K

Banginio Tau (τ Ceti) – 3,50 ryškio G8 spektrinės klasifikacijos žvaigždė, esanti Banginio žvaigždyne. Nuotolis nuo Saulės – ~12 šviesmečių. Banginio Tau yra viena iš artimiausių Žemei geltonųjų nykštukių. Be to, tai viena į Saulę panašiausių žvaigždžių.

Saulės ir Banginio tau dydžių palyginimas (Saulė kairėje, o Banginio Tau – dešinėje)

Banginio Tau padėtis Banginio žvaigždyne

Pavadinimas

Banginio Tau neturi plačiai pripažinto tradicinio pavadinimo, todėl paprastai vadinama tiesiog Banginio Tau.

Pavadinimas Banginio Tau pirmąkart aptinkamas vokiečių astronomo Johann Bayer žvaigždžių atlase „Uranometria“ – būtent jame T (tariama tau) raide buvo pažymėta Banginio tau žvaigždė.

Planetinė sistema

2012 m. gruodį mokslininkai paskelbė prie šios žvaigždės atradę 5 naujas egzoplanetas, iš kurių net dvi yra potencialiai tinkamos gyvybei.

Pirmoji gyvybei tinkama egzoplaneta yra . Ji 4,3 kartus masyvesnė už Žemę, 1,8 karto didesnė, paviršiaus temperatūra yra 68 °C (154 °F). Ši planeta aplink savo žvaigždę apsisuka per 168 paras.

Antroji gyvybei tinkama egzoplaneta yra . Ji yra 6,6 kartus masyvesnė už Žemę, mažiausiai 2,3 kartus didesnė, paviršiaus temperatūra apie −40 °C (233 K). Aplink savo žvaigždę apsisuka per 640 parų.

Taip pat skaitykite

• Banginis (žvaigždynas)
• Geltonoji nykštukė