Baluošai

Baluošas arba Baluošai – ežeras rytų Lietuvoje, Švenčionių rajone, apie 13,5 km į šiaurės vakarus nuo Pabradės ir 5 km į rytus nuo Dubingių, Molėtų rajono paribyje.

Baluošas
Vieta	Švenčionių raj.,  Lietuva
Plotas	2,435 km²
Kranto linijos ilgis	12,14 km
Kilmė	Ledyninis
Vidutinis gylis	12,5 m
Didžiausias gylis	37,5 m
Įteka	Žverna, bevardis upelis
Išteka
Baluošas
Koordinatės	55°2′44″ š. pl. 25°33′55″ r. ilg. / 55.04556°š. pl. 25.56528°r. ilg. / 55.04556; 25.56528

Ilgis rytų – vakarų kryptimi 4,1 km, plotis iki 0,85 km. Altitudė 138,7 m. Giliausia ežero vieta yra šiaurės rytuose ir siekia 37,5 m. Ežero duburys ledyninės, rininės kilmės. Būdingi aukšti krantai, tik rytiniame ir vakariniame galuose žemi ir pelkėti. Atabradas sudarytas iš smėlingo grunto. Baluošą supa Dubingių miškas, tik šiaurės vakariniame ir vakariniame krantuose prieina dirbami laukai. Ežere yra 4 miškingos salos: didžiausia sala yra centrinėje dalyje – Orališkių sala, jos plotas 1,74 ha, kitos salos 0,22 ha, 0,11 ha ir 0,06 ha. Baluošo dugnas rytuose ir vakaruose išraižytas pailgų daubų. Vandens skaidrumas vasarą yra 2,8 m.

Į Baluošą šiaurėje įteka Žverna, o rytuose – bevardis upokšnis. Į Asvejos ežerą vakaruose išteka (Žeimenos baseinas). Ežero pratakumas 52 % per metus.

Ežere sugaunamos 16 rūšių žuvys: karšiai, kuojos, lydekos, ešeriai, raudės, stintos, karosai, plakiai, karpiai, lynai, unguriai, seliavos, aukšlės, pūgžliai, sterkai, vėgėlės.

Prie Baluošo įsikūrę Baluošos, Čistaboros, Orališkių kaimai. Pietvakarinėje pakrantėje stūkso Baluošos piliakalnis. Šiaurinėje pakrantėje veikia kaimo turizmo sodyba, pietinėje pakrantėje įrengta stovyklavietė. Ežeras įeina į Asvejos regioninį parką. Šiauriniu ežero krantu eina riba su Molėtų rajonu.

Ežerėvardis Baluõšas kilęs arba nuo balas („baltas“), arba nuo bala („klampi vieta, klanas, valka“).

Šaltiniai

1. Marija Vasiliauskienė. Baluošas (Švenčionių r.). Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 198
2. Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981. // psl. 57