Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

54°29′41.71″ š. pl. 25°7′46.54″ r. ilg. / 54.4949194°š. pl. 25.1295944°r. ilg. / 54.4949194; 25.1295944

Baltosios Vokės pelkė − pelkė Vilniaus, Trakų ir Šalčininkų rajonuose, 12 km į pietvakarius nuo Vilniaus, į vakarus nuo .

Pelkės plotas ~4 100 ha. Pelkė ištįsusi iš šiaurės rytų į pietvakarius apie 20 km Pietryčių lygumoje. Iš visų pusių, išskyrus šiaurės vakarus, ją supa miškai. Pelkės viduryje yra 3 didelės žvyringos salos, kuriose įsikūrę Merešlėnų, Papiškių bei Mikašiūnų gyvenvietės ir daugybė mažų salelių.

Pelkės pietinėje dalyje telkšo Papio ežeras, kanalu sujungtas su Merkiu. Ties Mikašiūnais į ežerą įteka . Iš Papio ežero išilgai pelkės teka Vokė (Neries intakas). Pelkės vidurinėje dalyje į Vokę įteka , Asdrė ir Rudamina.

Durpių klodo didžiausias storis 7,1 m, vidutinis susiskaidymas 28 %, vidutinis peleningumas 10 %.

Į pietus nuo Papio ežero esanti pelkės dalis vadinama Katėčių pelke. Tai raistinė aukštapelkė su pušų, gailių ir magelaninio kimino bendrijomis. Durpių klodas mišraus tipo; jo storis siekia 6 m. Durpės vidutiniškai susiskaidžiusios, paviršiuje mažai peleningos. Paežerėje jos slūgso ant nestoro ežerinių nuosėdų sluoksnio. Pamerkyje esančiuose pelkės plotuose sėjamos pašarinės žolės.

Pelkės pietinė dalis susidarė, užželiant didžiuliam ežerui, kadaise tyvuliavusiam ledyno pakraštyje (jo liekana yra Papio ežeras). Pelkės vidurinė ir šiaurinė dalys susidarė poledyninės upės slėnyje, kuris supelkėjo dėl versmių gausumo.