Balta raudona ir PavadinimasBianco rosso e Kilmės šalisItalija Prancūzija IspanijaRežisieriusAlberto LattuadaScenaristas


Balta, raudona ir...


Pavadinimas	Bianco, rosso e...
Kilmės šalis	Italija Prancūzija Ispanija
Režisierius	Alberto Lattuada
Scenaristas (-ai)	Tonino Guerra Ruggero Maccari Jaja Fiastri Alberto Lattuada
Vaidina	Sophia Loren Adriano Celentano Enzo Cannavale
Metai	1972
Žanras	drama
Trukmė	96 min.
Kalba	italų
IMDb įrašas

Balta, raudona ir... (angl. Bianco, rosso e...) – 1972 m. Italijoje sukurta komedija, kurioje pagrindinius vaidmenis atliko Sophia Loren ir Adriano Celentano. Filmo pavadinime „balta“ reiškia Loren herojės vienuolės abitą, o „raudona“ – Celentano personažo politinius įsitikinimus (komunistas).

Pagrindiniai aktoriai

Aktorius – vaidmuo

Sophia Loren – sesuo Džermana
Adriano Celentano – Anibalė Pecis
Jean Luis Galiardo – Gvidas
Giuseppe Maffioli – daktaras Arigis
Sergio Fasanelli – daktaras Filipinis
Alessandra Mussolini – Džermana vaikystėje
Enzo Cannavale – Kvintas

Epizodinį vaidmenį atlikusi yra Benito Mussolini anūkė ir dabartinė Italijos politikė.

Turinys

DĖMESIO: toliau atskleidžiamos kūrinio detalės

Kažkada Džermana buvo laiminga jauna mergina, turinti ją mylintį vaikiną, tačiau šis žuvo darbo vietoje sprogimo metu ir ji nusprendė atsiriboti nuo savo praeities ir jausmų, tapdama vienuole.

Paskirta dirbti į ligoninę, čia ji susipažįsta su keistuoliu pacientu Anibale Peci. Nors šis pasveikęs, tačiau gyvena ligoninėje jau 3 metus. Jis priklauso komunistų partijai ir dėl to gydytojai neprieštarauja šio buvimui ligoninėje. Anibalė vadovauja maisto ruošimui, dalyvauja operacijose ir kitaip kišasi į ligoninės gyvenimą, tuo sukeldamas sesers Džermanos nepasitenkinimą, tačiau ji priversta taikytis su šio draugija. Anibalė svajoja ateityje tapti gydytoju, tačiau pamažu įsimyli naują griežtą vienuolę ir šiai apie tai prisipažįsta, tačiau nesulaukia atsakymo. Po ilgų judviejų diskusijų, kurių metu Džermana įrodinėja, kad jo buvimas ligoninėje prilygsta veltėdžiavimui ir prieštarauja jo propaguojamai komunistinei ideologijai, galiausiai jis apsisprendžia grįžti į gyvenimą. Anibalė mėgina verstis tuo, ką sužinojo ir išmoko būdamas ligoninėje. Galiausiai, dalyvaudamas demonstracijoje jis partrenkiamas automobilio, sunkios būklės atsiduria toje pačioje ligoninėje ir miršta ant Džermanos rankų...