Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Nepalo istorinis regionas Baisi radžja बाइसे राज्य

Šalis	vakarų Nepalas
Tautos	pahariai
Miestai	Džumla, Birendranagaras
Nepalo istoriniai regionai , , Baisi radžja, Čaubisi radžja, , , Limbuvanas

Baisi radžja (nepali kalba: बाइसे राज्य Baise rajya, „22 karalystės“) – istorinis – geografinis Nepalo regionas, iki XVIII a. pabaigos buvęs nepriklausomas ir turėjęs didelę įtaką Nepalo istorijoje.

Šis regionas užima Nepalo vakarinį ketvirtį ir koncentruojasi ties Karnali upės baseinu. Žiūrint iš Katmandu, ta buvo tolimiausia Nepalo dalis, todėl yra vadinama Nepalo tolimaisiais vakarais. Regiono rytinė geografinė riba buvo kalnuota dab. , kur buvo įsikūrę magarų gentys. Ji skyrė nuo Čaubisi radžja regiono.

Istorija

Iki XVIII a. pabaigos šis regionas vystėsi visiškai savarankiškai. Viena stipriausių jo valstybių XII a. buvo , sugebėjusi užkariauti ir bei regionus šiaurėje.

Spėjama, kad tais laikais tai buvo dabartinių nepalų protėvių (indoarijų khasi) tėvynė.

Nuo XV a. regionas pradėtas vadinti 22 karalystėm dėl to, kad čia susiformavo tiek smulkių valstybėlių, kurios buvo susijungę į palaidą konfederaciją.

Valstybės buvo šios: Džumla, , , , , , , , , , , , , , , , , , , , ir . Dauguma jų iš dalies atitinka dabartinių Nepalo rajonų teritorijas ir pavadinimus.

Laikoma, kad tuo metu stipriausia karalystė buvo Džumla, o jos karalius buvo visos konfederacijos vadas.

XVIII a. viduryje (1743–1775) iš gretimo regiono pradėjo Nepalo valstybės kūrimą. Ne jis, o jo artimiausi įpėdiniai užkariavo Baisi Radžja karalystes, taip suvienydamas Nepalą iki 1810 m. Kai kurių karalysčių dinastijos liko nominaliai valdyti savo kraštuose.