Badavimas

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Badavimas – tokia organizmo būklė, kai negaunama maisto, jo gaunama nepakankamai arba jis neįsisavinamas.

Vietnamietis jaunuolis, po mėnesio badavimo kalėjimo lageryje, 1966 m.

Badaujantis vaikas metu

Visiškai nevalgydamas ir negerdamas, normalus žmogus gali išgyventi tik 4-6 dienas. Gerdamas pakankamai vandens be maisto žmogus gali išgyventi 3-5 savaites, nes vanduo, nors ir nėra maisto medžiaga, dalyvauja organizmo procesuose tirpinant maisto medžiagas ir išplauna iš organizmo nereikalingas medžiagas. Badavimo metu pradžioje jaučiamas didelis alkis, bet tas jausmas greitai praeina. Sumažėja darbingumas, retėja pulsas ir kvėpavimas. Greitai pajaučiamas nuovargis ir silpnumas.

Badaujant ilgesnį laiką, suaktyvėja antinksčių hormonų . Jie padeda adaptuotis gyvybiškai svarbioms fermentų sistemoms prie naujų sąlygų.

Badavimas gali būti fiziologinis ir patologinis. Fiziologinis badavimas pasitaiko kai kuriems gyvūnams žiemos miego metu (pvz., ežiams, meškoms). Patologinis badavimas gali būti visiškas, nevisiškas ir dalinis:

• Visiškas badavimas – organizmas gauna tik vandens, o kai negauna ir jo – absoliutus badavimas;
• Nevisiškas badavimas, arba pusbadžiavimas – organizmas gauna visas maisto medžiagas, bet nepakankamai kalorijų. Jį gali sukelti blogos socialinės sąlygos, nedarbas, karas, taip pat įvairios lėtinės ligos, ypač . Toks badavimas gali trukti kelerius metus, organizmas prisitaiko prie naujų egzistavimo sąlygų. Tačiau tokio badavimo metu lėtai mažėja kūno masė, audiniai distrofiškai pakinta ir žmogus miršta netekęs 40-50 proc. kūno masės. Tokiam badautojui sumažėja kraujo plazmos baltymų kiekis, atsiranda kacheksinė , , anemija, , sudirginama smegenų žievė, gali sutrikti psichika;
• Dalinis badavimas – organizmas gauna nepakankamai vienos ar kelių maisto medžiagų (baltymų, angliavandenių, riebalų ir vitaminų), mikroelementų, nors kalorijų kiekis normalus.