- Kitos reikšmės – Ašmenos apskritis.
Ašmenos apskritis (lenk. powiat oszmiański) – administracinis-teritorinis vienetas, egzistavęs 1920–1944 m. dabartinės Lietuvos ir Gudijos teritorijoje į pietryčius nuo Vilniaus, Ašmenos aukštumoje. Centras – Ašmena. Apskritis keletą kartų keitė savo pavaldumą. Priklausė Lenkijos Respublikai, Baltarusijos TSR, Trečiajam Reichui.
Ašmenos apskritis lenk. Powiat oszmiański | ||||
---|---|---|---|---|
| ||||
Ašmenos pavietas Vilniaus vaivadijoje 1925–1939 m. | ||||
Administracinis centras | Ašmena | |||
Valsčiai | 11 (1931), 7 (1943) | |||
1920-1922 | Vidurinė Lietuva | |||
1922-1925 | Vilniaus žemė | |||
1925-1939 | Vilniaus vaivadija (1925–1939) | |||
1939-1941 | Baltarusijos TSR | |||
1941-1944 | Vilniaus krašto apygarda | |||
Gyventojų | 101 542 (1931) | |||
Plotas | 2 362 km² (1931) |
Istorija
I pasaulinio karo metu istorinė Ašmenos apskritis buvo okupuota Vokietijos imperijos. Pagal 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos ir TSRS taikos sutartį Ašmenos apskritis atiteko Lietuvai, tačiau greitai ji buvo okupuota lenkų ir 1920–1939 m. priklausė Lenkijai: 1920–1922 m. buvo Vidurinės Lietuvoje, 1922–1925 m. Vilniaus administracinėje apygardoje, o 1925–1939 m. Vilniaus vaivadijoje.
1939 m. rugsėjo pabaigoje Ašmenos apskritis užimta TSRS, priskirta Baltarusijos TSR, bet 1940 m. sausio 15 d. buvo panaikinta. Tų pat metų rugpjūčio 3 d. dalį apskrities teritorijos Baltarusija perdavė Lietuvos TSR ir toje teritorijoje buvo sudaryta Vilniaus apskrities Dieveniškių ir Šalčininkų valsčiai. 1942 m. balandžio 1 d. apskritį atkūrė vokiečių valdžia ir priskyrė Vilniaus krašto apygardai, kuriai priklausė iki 1944 m. Sudaryta apskrities lietuvių administracija, nauja švietimo sistema.
Iš karto po II pasaulinio karo apskritis buvo perduota Baltarusijos TSR.
Apskrities istorija | ||||
---|---|---|---|---|
Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
1931 | 2298 (ar 2332, ar 2376) | 101 542 | ||
1942 | 2052 | 95 500 | 7 valsčiai |
Administracinis suskirstymas
Lenkijos valdymo metu apskričiai įvairiais laikotarpiais priklausė 23 valsčiai:
1943 m. buvo 7 valsčiai (Galšios, Ašmenos, Graužiškių, Krevo, Kučionių, Salų, Smurgainių).
Lietuviai
Pagal Lenkijos statistiką 1919 m. apskrityje buvo 64 (0,03 proc.) lietuviai, iš jų Ašmenoje apie 10 proc., 1931 m. – atitinkamai 1562 ir 6 proc. Lenkų valdžia persekiojo lietuvius, uždarė lietuvių mokyklas, skaityklas. Apskrityje lietuvių kalba išliko palei Lydos (Dieveniškės, Norviliškės, Surviliškės, Lipniškės, Geranainys), Vilniaus (Graužiškės, , Klevyčia), Naugarduko (Dūkšto seniūnija, Trobų ir Vijos parapijose) apskritis.
Šaltiniai
- Petras Gaučas, Antanas Tyla. Ašmenos apskritis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 113 psl.
- Ašmenos apskritis. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2023-03-13).
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu , mobilusis, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris