Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Azoto trijodidas – itin , NI₃. Maži kiekiai netgi palietus plunksna, paskleisdami debesį jodo garų.

Azoto trijodidas toks nestabilus todėl, kad centrinis azoto atomas yra stabiliai molekulei pernelyg mažas. Todėl jodo ryšiai su azotu yra įtempti, o paties jodo atomai pernelyg arti vienas kito. Azoto trijodidas skyla pagal lygtį

2NI_{3 (s)} → N_{2 (d)} + 3I_{2 (d)}

Grynas azoto trijodidas yra tamsiai raudona medžiaga, pirmąkart gryna susintetinta tik 1990 metais. Ji gaunama reaguojant (BN) su (IF) , esant -30 °C.

Nedideli azoto trijodido kiekiai kartais pagaminami mokant chemijos studentus. Dėl didelio nestabilumo šis junginys kol kas neturi rimtesnio praktinio pritaikymo ir nėra naudojamas rimta sprogstamoji medžiaga. Drėgnas azoto trijodidas šiek tiek stabilesnis nei sausas, tačiau vis dar pernelyg nestabilus.

Kitos reikšmės

Kitas panašus junginys, kartais taip pat vadinamas azoto trijodidu, yra jo junginys su amoniaku, NI₃·NH₃. Jis susidaro reaguojant jodui su amoniaku ir žinomas nuo daug seniau (pirmąkart susintetino Bernard Courtois 1812 metais). Tai irgi sprogus junginys.