Avori

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Avoriai (jorubų kalba: Awori) – jorubų tautos etninė subgrupė, gyvenanti Jorubalando (dabartinės Nigerijos pietvakarių dalis) pietvakariuose. Daugiausia jie koncentruojasi ir valstijose. Jie sukūrė istorinę Avori karalystę.

Juos supa šios jorubų etninės subgrupės: egbai šiaurėje, idžebu rytuose, fonai (ne jorubai) vakaruose.

Istorija

Jorubų valstybė Avori
Vieta Nigerijoje	,
Susikūrė	XV a.
Subgrupė	Avoriai
Sostinė	Ota
Valdovai

Avoriai sukūrė to paties pavadinimo valstybę. Pasak legendų, Avoris buvo įkurtas žmonių grupės, kurie migravo iš Ifės miesto į pietus. Juos vedė Olofinas, pasiųstas Ifės karaliaus . Oduduva buvo davęs Olofinui lėkštę, kuri turėjo nuvesti žmones į tinkamą jiems gyventi vietą.

Iš pradžių lėkštė stabtelėjo toje vietoje, kur vėliau bus įkurta Abeokuta, bet po 17 dienų pajudėjo, o vėliau sustojo ten, kur dabar yra . Taip lėkštė judėdavo ir sustodavo 17 dienų tarpsniais. Kai kur būsimieji avoriai palikdavo savo bendruomenes, ir iškildavo miestai. Ilgiausiai (17 x 17 = 289 dienas) lėkštė stovėjo toje vietoje, kur avorių protėviai įkūrė miestą. Tačiau po to pajudėjusi lėkštė pasiekė Gvinėjos įlanką, prie dabartinio Lagoso, ir nuskendo. Grįžus Olofinui pas savo žmones, šie paklausė Awo ti ri, kas reiškė "Kur lėkštė? ", ir tai davė pradžią avorių etnonimui.

Avoriai ilgai išliko nepriklausomi. Jų pajūrį XVII a. kolonizavo Benino karalystė, kuri įkūrė Eko uostą (dabartinis Lagosas). Vėliau, spaudžiami kaimynų egba iš šiaurės, avoriai buvo priversti perkelti sostinę į Otos miestą, kur jie išlaikė dalinę nepriklausomybę.