Avačos Sopka

Avačios ugnikalnis
Šalis	Rusija
Aukštis	2741 m
Tipas	stratovulkanas
Amžius
Aktyvumas	aktyvus
Paskutinis išsiveržimas	2001 m.
Koordinatės:	53°15′0″ š. pl. 158°50′0″ r. ilg. / 53.25000°š. pl. 158.83333°r. ilg. / 53.25000; 158.83333

Avačios ugnikalnis (rus. Авачинская сопка), Avačia (Авача) – aktyvus ugnikalnis Rusijoje, Kamčiatkoje, Rytų kalnagūbrio pietinėje dalyje, į šiaurę nuo Kamčiatkos Petropavlovsko, tarp ir Nalyčevos upių. Aukštis 2741 m. Viršūnė kūginė. Sudarytas iš bazalto, andezito, tufo ir . Kraterio skersmuo 400 m. Veikia fumarolės. Žemutiniai šlaitai padengti sibirinių kedrų ir Ermano beržų sąžalynų, aukščiau – sniegynai ir ledynai.

Ugnikalnis smarkiai išsiveržė 1945 m., paskutinis išsiveržimas įvyko 2001 m. Veikia vulkanologijos stotis.

Pirmasis Avačios ugnikalnį XVIII a. tyrė ir aprašė S. Krašennikovas. Pirmieji į ugnikalnį įkopė (1824 m. liepos 14 d.) vadovaujamos ekspedicijos aplink pasaulį dalyviai: gydytojas Henrichas Civaldas, geologas Ernstas Reinholdas fon Hofmanas ir fizikas Hainrichas Frydrichas Emilis Lenzas. 1987 m. įkopė lietuvė Aldona Skėraitytė.

Šaltiniai

1. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 10
2. Avačios ugnikalnis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002

Nuorodos

• Ugnikalnių duomenų bazė 2012-10-29 iš Wayback Machine projekto.

Vikiteka: Avačios ugnikalnis – vaizdinė ir garsinė medžiaga