Australijos augmenija

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Australijos augmeniją sudaro 20 000 induočių ir 14 000 ne induočių augalų rūšių, taip pat 250 000 grybų ir virš 3000 kerpių rūšių.

Australijoje yra 3 pagrindinės gamtinės zonos. Nuo pusiaujo į pietus eina:

1. Drėgnieji atogražų miškai. Auga: eukaliptai, palmės, bambukai, , medinis papartis, araukarijos.
2. Savanos. Auga: aukštos žolės, eukaliptai, akacijos (500 rūšių), buteliniai medžiai, kazuarinos (užauga iki 30 m).
3. Dykumos ir pusdykumės. Sudaro didžiąją dalį Australijos. Auga įvairios žolės, pavyzdžiui, spinifeksas. Paplitę krūmynai– eukaliptų, kazuarinų ir akacijų sažalynai. Yra ir efemerų – trumpos vegetacijos augalų.

Australijos floroje labai dažni yra endemikai – rūšys, gyvuojančios tik tam tikroje teritorijoje. Šios rūšys sudaro 85 proc. augalijos. Tai eukaliptai, sumedėję paparčiai ir kt. Į pietus endemikų daugėja.

Šiaurės ir šiaurės rytų Australijoje vyrauja drėgnas ir karštas klimatas, auga amžinai žaliuojantys atogrąžų miškai. Paplitę , palmės, bambukai, araukarijos, lianos, mediniai paparčiai.

Vidurinėje ir pietinėje Didžiojo vandenskyros kalnagūbrio dalyje ir Tasmanijos saloje auga eukaliptai, mediniai paparčiai ir bukai. Kai kurių rūčių eukaliptai savo dydžiu beveik prilygsta šiaurės Amerikos sekvojoms. Eukaliptai užauga iki 150 m, o kamieno storis siekia iki 9 m. Jų šaknys pasiekia net 30 m gylį ir lyg siurbliai siurbia vandenį, todėl ties eukaliptų miškais būna žemesnis gruntinių vandenų lygis ir kiti augalai negali augti. Eukaliptų mediena gera statybinė medžiaga. Iš viso yra apie 600 eukaliptų rūšių. Eukaliptai užauga iki 150 m., šaknys iki 30 m.

Einant į žemyno gilumą mažėja kritulių, miškai pamažu pereina į savaną. Tarp aukštų žolių auga pavieniai eukaliptai, kazaurinai, buteliniai medžiai, kaupiantys drėgmę kamienuose, mažai lapų turinčios akacijos, liūčių metu žydinčios geltonais žiedais. Iš viso yra apie 500 akacijų rūšių ir net 400 iš jų sutinkamos tik Australijoje. Daugumos medžių (akacijų, eukaliptų) lapai atsikišę statmenai į saulės pusę, tuo sumažinant garavimą. Dėl to tokių medžių miškai nesuteikia pavėsio.

Pusdykumėse paplitę krūmynai(scrub) – labai tankūs krūminių eukaliptų, kazaurinų ir akacijų sąžalynai. Šie krūmynai ilgą laiką labai trukdė Australijos vidinių regionų tyrinėjimams. Smėlynuose auga kietalapė ir dygi, iki 3 m siekianti žolė spinifeksas. Visiškai be gyvybės dykumų Australijoje nėra daug. Po gausių liūčių sužaliuoja Efemeriniai augalai – jie sudygsta, sužaliuoja ir subrandina sėklas labai greitai, o per sausras nunyksta. Žemyno šiauriniuose pakraščiuose veši kietalapiai augalai – daugiausia eukaliptai.

Miškai Australijoje užima tik 13 % visos teritorijos, o 58 % žemyno teritorijos tinka natūralioms ganykloms. Vietinių naudingųjų augalų nėra, iš įvežtųjų gerai dera javai, vaismedžiai, vynmedžiai.