Aukštųjų Rusokų pilkapynas

Aukštųjų Rusokų pilkapynas
Aukštųjų Rusokų pilkapynas
Koordinatės	54°48′30″ š. pl. 25°12′08″ r. ilg. / 54.80833°š. pl. 25.20222°r. ilg. / 54.80833; 25.20222
Vieta	Vilniaus rajonas
Seniūnija	Avižienių seniūnija
Plotas	m
Naudotas	I tūkstantmetis - II tūkstantmečio pradžia
Tirtas	1974–1977 m.
Registro Nr.	AR1439 / 5649 / A1228 P

Aukštųjų Rusokų pilkapynas – pilkapynas Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje, Avižienių seniūnija, 1,2 km į pietus nuo Aukštųjų Rusokų kaimo, miške, 0,7 km į šiaurę–šiaurės vakarus nuo Riešės pralaidos kelyje Bendoriai-Gudeliai, 0,25 km į vakarus–šiaurės vakarus nuo Mažosios Riešės piliakalnio, vad. Batarėja ir 0,2 km į vakarus nuo kelio Bendoriai-Gudeliai, Vilniaus miškų urėdija Paežerių girininkijos miškas, 47 kvartalo šiaurės rytinė dalis ir į šiaurę nuo jos, Vilniaus miškų urėdija.

Pilkapynas

Pilkapis

Aukštųjų Rusokų pilkapyne – 35 pilkapiai, iš jų 4 suardyti, 8 apardyti, išsidėstę grupėmis po 5-6, 8–9 m skersmens bei pavieniai 11–13 m skersmens, 1,0–1,5 m aukščio. 1974 m. Istorijos instituto archeologai (vadovė Regina Kulikauskienė) ištyrė 8 pilkapius. Pilkapyno pietrytinėje dalyje aptikta I tūkstantmečio pilkapių su akmenų vainikais, nedeginto (vyro) ir sudeginto mirusiojo kapas. Šiaurės rytų dalyje rasta tik sudegintų I tūkstantmečio antrosios pusės mirusiųjų kapų, įrengtų po pilkapio sampilu, vakarinėje – pilkapių be akmenų vainikų, kai kurie simboliniai – be kapų, tik su įkapėmis. Manoma, kad Aukštųjų Rusokų pilkapyne laidota iki II tūkstantmečio pradžios. Įkapės: geležinis ietigalis, pjautuvas, trinariai žąslai. Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus.

Šaltiniai

1. Regina Kulikauskienė. Aukštųjų Rusokų pilkapynas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 239 psl.

• Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1974–1975 m. P. 114, Nr. pav. 13

Nuorodos

• Aukštųjų Rusokų pilkapynas. Aruodai.lt