Aukštieji Paneriai

Aukštieji Paneriai
Agrastų gatvė Aukštuosiuose Paneriuose
Aukštieji Paneriai
54°37′44″š. pl. 25°10′34″r. ilg. / 54.629°š. pl. 25.176°r. ilg. / 54.629; 25.176 (Aukštieji Paneriai)
Apskritis	Vilniaus apskritis
Savivaldybė	Vilniaus miesto savivaldybė
Seniūnija	Panerių seniūnija
Vikiteka	Aukštieji Paneriai
Vietovardžio kirčiavimas (3^bkirčiuotė) Vardininkas: Aukštíeji Paneriaĩ

Aukštieji Paneriai – pietrytinė Vilniaus miesto dalis, esanti į pietvakarius nuo Žemųjų Panerių, Neries viršutinės terasos lygumoje. Įsikūrę miškingoje vietovėje, itin kalvotoje vietovėje (Panerių kalvynas), prie Vilniaus–Kauno geležinkelio. Aukštuosius Panerius sudaro dvi dalys – miškų ir kalvų apsupta dalis aplink Panerių geležinkelių mazgą bei pramoninė dalis tarp Kirtimų gatvės ir Vokės upės. Aukštuosius Panerius supa Aukštųjų Panerių ir Baltosios Vokės miškai bei kalvynai, gana atribojantys šią dalį nuo likusio miesto. Yra , Panerių geležinkelio stotis, Panerių tunelis, gaisrinių automobilių gamybos ir prekybos bendrovė „Iskada“. Yra saugoma kardalapio garbenio augavietė, įsteigtas Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustinis.

Panerių geležinkelio stotis

Voverių g., įsikūrusi vienoje iš Panerių erozinio kalvyno daubų

Susisiekimas

Aukštuosiuose Paneriuose yra Panerių geležinkelių mazgas, kuriame susikerta visos pagrindinės Vilnių pasiekiančios geležinkelio linijos – iš Kauno, Lydos, Minsko, Grigiškių, Žemųjų Panerių. Svarbus krovininių traukinių krovos, sąstatų sudarymo taškas. Taip pat veikia keleivinė Aukštųjų Panerių stotis, kurioje sustoja dalis traukinių, vykstančių maršrutu Vilnius–Kaunas, taip pat traukiniai, vykstantys tarp Vilniaus ir Trakų, Varėnos, Marcinkonių, Stasylų. Prie linijos į Lydą dar yra „Pušyno“ stotelė, bet joje traukiniai nebestoja.

Dėl kalvų, miškų apsupties ir pervažų per geležinkelius stygiaus susisiekimas su likusiu Vilniumi sudėtingas. Pramoninę Aukštųjų Panerių dalį prie Graičiūno gatvės aptarnauja 8 ir 25 maršrutų autobusai, atvykstantys iš Žemųjų Panerių. Prie geležinkelio mazgo priveža 8, 20, 51 ir 62 autobusai, toliau gyventojai pėsčiųjų estakada kerta bėgius. Už mazgo esanti dalis pasiekiama tik nuo Eišiškių plento pusės ateinančia Baltosios Vokės gatve, kuria kursuoja 9 autobusas, vežantis iki Zuikių gatvės arba Vaidotus. Šios gatvės gyventojai seniau kelionę trumpindavo nutekamuoju vamzdžiu per geležinkelį.

• Geležinkelių mazgas
• Pėsčiųjų estakada
• Graičiūno gatvė ir bendrovė Vilniaus pergalė
• 9 autobusas Agrastų gatvėje

Istorija

Vilniaus Paneriai paminėti jau 1390 m. Pradžioje labiau plėtėsi Žemieji Paneriai, buvę prie senojo Vilniaus–Trakų ir Vilniaus–Kauno kelio.

Aukštieji Paneriai pradėjo augti XIX a., tiesiant geležinkelį. Po I pasaulinio karo Aukštieji Paneriai plėtėsi kaip vasarvietė, 1939 m. gavo kurorto teises. 1931 m. Panerių dvare gyveno 39, Panerių kaime – 70, o Panerių vasarvietėje (Novosiolkoje) – 106 gyventojai.

1977–2010 m. Aukštuosiuose Paneriuose veikė Fizikos institutas.

Panerių mūšis

Pagrindinis straipsnis – Panerių mūšis.

Paminklo Panerių kautynėse žuvusiems 1831 m. sukilėliams atidengimas

1831 m. birželio 19 d. įvykusiame Panerių mūšyje generolo Antano Gelgaudo sukilėliai pralaimėjo spėjusiems persigrupuoti Rusijos imperijos kariuomenės daliniams. Prie išlikusios kapinių koplyčios buvo įsikūrusios centrinės rusų kariuomenės pozicijos: keturi batalionai vadovaujami D. Osten-Sakeno.

2001 m. birželio 6 d. žuvusiems sukilėliams atminti šalia baroko stiliaus Panerių kapinių koplyčios pastatytas paminklas žuvusiems sukilėliams atminti.

Tunelio statyba

Apie 1860 m. tiesiant geležinkelį pastatytas Panerių tunelis, kurį atidarė caras Aleksandras II ir įmūrijo simbolinę paskutinę plytą.

Holokaustas

Pagrindinis straipsnis – Holokaustas Lietuvoje.

• Panerių memorialo aikštelė
• Takas į memorialą
• Sušaudymo erdvė
• Pagrindinė masinė kapavietė
• Masinė kapavietė
• Iškastų palaikų deginimo vieta
• Paminklas nužudytiems lenkams atminti
• Memorialas nacizmo aukoms atminti

Bene labiausiai vietovės vardas siejamas su II pasaulinio karo metais čia nužudytais įvairių tautybių žmonėmis, daugiausiai žydais. Žudynes organizavo vokiečių kariškiai: Francas Mureris (Vilniaus mėsininkas), Martinas Vaisas, Bruno Kitelis, o vykdė lietuviai savanoriai.1941–1944 m. Panerių miškelyje buvo sušaudomi žydai iš rytų Lietuvos getų (viso apie 70 000) ir lenkai (viso apie 20 000).

Vilniaus Žydų Taryba 1943 metais paskelbė dainos konkursą, kurio nugalėtojais tapo vienuolikametis Alekas Volkovskis (muzika) ir Šmerkė Kačerginskis (žodžiai), sukūrę žinomą „Panerių dainą“.

1948 m. žydų žudynių vietoje pastatytas paminklas, bet 1952 m. jis buvo nugriautas neva dėl religinio pobūdžio.

Šaltiniai

1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. . // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. .
2. „Žemėlapis koordinatėmis 54.63 ir 25.18“ (Map). Baltic Maps. „Jāņa sēta“ Ltd. Nuoroda tikrinta 2021-10-12.
3. http://www.vilniustransport.lt/lt/news/view/?id=502 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.
4. http://www.vilniausmetro.lt/Vilniuje_vaikai_mokykla_pasiekia_vamzdziu_kuriame_buvo_nuskendes_zmogus_ir_miega_valkatos
5. Černiauskas, Šarūnas; Samoškaitė, Eglė (2012-08-31). „G.Steponavičius kovos dėl teisės vaikams eiti į mokyklą vamzdžiu po geležinkelio bėgiais“. delfi.lt. Delfi. Nuoroda tikrinta 2024-03-12.
6. Paneriai. Aukštieji Paneriai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVII (On-Peri). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010. 385 psl.
7. Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, tom I: Województwo wileńskie. – Warszawa, Główny urząd statystyczny Rzeczypospolitej Polskiej, 1938.
8. Arūnas Bubnys. Vokiečių ir lietuvių saugumo policija (1941–1944)

• Paneriai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 754 psl.
• Paneriai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 289
• Paneriai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VIII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VIII: Moreasas-Pinturikjas, 440 psl.
• Paneriai. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 165 psl.