Aukso obuolys

Aukso obuolys – įvairių obuolius žinančių tautų mitologijos elementas. Tautos, kurios nežinojo obuolių, turi kitus vaisius, kurie atitinka obuolius kaip mitologijos elementą.

Heraklis vagia aukso obuolius. Romėnų mozaika (Ispanijos Nacionalinis muziejus).

Aukso obuolio motyvas yra trejopos reikšmės: vaisingumo, erotinės, sakralinės.

Vaisingumo prasme aukso obuolio motyvas aptinkamas mistiškose Kadmo ir Harmonijos, Pelėjo ir Tetijos jungtuvėse bei daugelyje kitų Kaukazo, Mažosios Azijos ir Balkanų tautų mitų. Aukso obuolys minimas ir baltų bei lietuvių pasakose ir dainose, kur pati mergelė vadinama aukso obuoliu.

Graikų mitologija

Ryškiausias aukso obuolio motyvas yra senovės graikų mituose. Juose žinomas padavimas apie aukso obuolius, augusius Hesperidžių sode, kur juos prižiūrėjo Nakties dukros Hesperidės, o medį, ant kurio augo aukso obuoliai, saugojo slibinas Ladonas. Aukso obuolius iš šio sodo pagrobė ir į Argą parvežė Heraklis, kuris užmušė juos saugojusį slibiną.

Panašaus mitų, kur aukso obuolys (saulė) kabąs kažin kokiame dangaus medyje, nuo žmonių jį saugo koks nors pavydus slibinas, o aukso obuolį išvagiąs teigiamas herojus ir atiduodąs žmonėms, yra ir kitų indoeuropiečių tautų mitologijoje.

Aukso obuolys svarbus ir Trojos karo mituose. Dzeusas davęs Pariui aukso obuolį su užrašu „gražiausiajai“, o šis atidavė jį Afroditei, nes ji buvo pažadėjusi Pariui gražiausiąją to meto moterį (Menelajo žmoną Eleną).

Aukso obuoliai minimi ir legendoje apie Atalantą, kur lenktynėse jos rankos siekęs naudojo aukso obuolius siekdamas atitraukti Atalantos dėmesį ir taip laimėjo lenktynes.

Šaltiniai

• Lietuviškoji enciklopedija II t.- Kaunas: Spaudos Fondas, 1934.- p.176.

Vikiteka: Aukso obuolys – vaizdinė ir garsinė medžiaga