Auksūdžio piliakalnis

Auksūdžio piliakalnis
Senovės gynybinio įtvirtinimo pylimo fragmentas
Auksūdžio piliakalnis
Koordinatės	56°03′41.5″ š. pl. 21°18′15.1″ r. ilg. / 56.061528°š. pl. 21.304194°r. ilg. / 56.061528; 21.304194
Vieta	Kretingos rajonas
Seniūnija	Darbėnų seniūnija
Aukštis	0,4 m
Plotas	45×35 m
Naudotas	I tūkstantmetis
Žvalgytas	1905, 1948, 1982, 1992, 1995 m.
Tirtas	1984 m.
Registro Nr.	28709 (A1815)

Auksūdžio piliakalnis arba Auksūdžio senovės gynybinis įtvirtinimas, vadinamas Pilale, Kūlių pilale, Kūlių pile, Švedų pilale (valstybės saugoma kultūros vertybė: unikalus kodas - 28709; senas registro kodas - A1815) – įtvirtinta senovės gyvenvietė–piliakalnis Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje, Auksūdžio kaime (Darbėnų seniūnija), Pilalės miške, Darbos upelio kairiajame krante.

Pasiekiamas nuo kelio (218) Darbėnai–Įpiltis Auksūdžio kaimo šiaurinėje dalyje paėjus į dešinę rytų kryptimi 500 m per lieptą melioracijos griovyje iki Pilalės miško, miške apie 200 m į šiaurės rytus, pradedant nuo palei jo kraštą einančio kanalo centro. Piliakalnis sunkiai randamas, nes miške nėra aiškesnių orientyrų, o nuardyti pylimai menkai išsiskiria iš aplinkos.

Piliakalnis

Įrengtas lygioje vietoje, apaugusioje eglynu. Aikštelė ovali, pailga vakarų – rytų kryptimi, 45×35 m dydžio, iš visų pusių apjuosta 0,4 m aukščio, 5 m pločio iš akmenų krautu pylimu, kuris šiaurės – šiaurės vakarų pusėse dvigubas. Šiaurinėje pylimo dalyje yra 2,7 m pločio buvusio įvažiavimo vieta.

1995 m. aikštelėje rasta geležinė II tūkstantmečio vidurio pasaga.

18 m į rytus nuo pylimo yra 1,3×1,0 m dydžio ir 40–70 cm aukščio akmuo lygia viršutine plokštuma. Į vakarus ir šiaurės vakarus plyti Auksūdžio senovės žemdirbystės vieta, 110 m į pietryčius yra Auksūdžio alkvietė, 1,5 km į pietus – pietryčius – Auksūdžio kapinynas–ankstyvos kapinės. Kiti du kapinynai – Leišio kalnelis ir Pilalė bei piliakalnis yra Auksūdžio kaimo vakariniame pakraštyje, prie Kulšės upelio.

Istorija

Senovės įtvirtinimas vadinamas „Pilale“, „Kūlių pilale“, „Kūlių pile“, „Švedų pilale“, rečiau – „Velnio malūnu“, stūkso Dainiškių pelkių vakariniame pakraštyje.

Padavimai:

• Pylimą supylė švedai, kurie čia buvo įkūrę vyriausiąjį savo kariuomenės štabą Lietuvoje;
• Karo su Švedija metu čia buvusi įrengta slėptuvė, kuria žmonės pasiekdavo kūlgrinda ir slėpėsi nuo švedų kareivių;
• Šioje vietoje buvęs dvaras, kuris kartu su ponais nugrimzdo skradžiai žemę ir tik retkarčiais iškildavo;
• Kūlių pilalėje gyveno ponaitis-velniukas, kuris ateidavo su piemenimis mušti ripkos ir tik sudrožus jam šermukšnio lazda, pradingo pilalėje ir daugiau nebesirodė;
• Šioje vietoje buvo dvaro malūnas, vadinamas Velnio malūnu;
• Per kalendorines šventes Kūlių pilalėje laumės naktimis skalbdavo drabužius;
• Prie Kūlių pilalės žmones klaidindavo, pasirodydavo žvakelės.

1935 m. senovės įtvirtinimas įrašytas į Valstybės archeologijos komisijos apskaitą,1972 m. kartu su akmenų krūsnimis–pilkapiais paskelbtas respublikinės reikšmės archeologijos paminklu (AR486),2004 m. įrašytas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registro archeologinių vietų sąrašą (A1815),2005 m. pripažintas valstybės saugoma kultūros vertybe.

Saugomos teritorijos plotas – 0,52 ha.

Tyrimai

1905 m. žvalgė Liudvikas Kšivickis, 1948 m. – Lietuvos mokslų akademijos Istorijos institutas (vadovas Pranas Kulikauskas), 1982 m. – Mokslinė metodinė kultūros paminklų apsaugos taryba (vadovas Romas Olišauskas), 1992 m. – Lietuvos kultūros paveldo mokslinis centras (vadovas Vilnius Morkūnas), 1995 m. – Vykintas Vaitkevičius (Kultūros paveldo inspekcija).

1984 m. Ignas Jablonskis padarė pylimo pjūvius pietrytinėje ir šiaurės vakarinėje dalyse, kur ištyrė 41 m² dydžio plotą. Nustatyta, kad pylimas krautas iš akmenų, kuriuos prilaikė 3 eilės įkastų 15–20 cm skersmens stulpų. I. Jablonskis padarė išvadą, kad ši archeologinė vieta galėjusi būti naudojama kaip ankstyva įtvirtinta gyvenvietė.

Senovės gynybinis įtvirtinimas datuojamas I tūkstantmečiu.

Aplinkiniai piliakalniai
	48 km Įpilties piliakalnis 6 km	Kalvių piliakalnis 18 km	Mosėdžio piliakalnis 18 km
	Šventoji 14 km		Laivių piliakalnis 16 km Imbarės piliakalnis 18 km
	Auksūdžio II piliakalnis 1,5 km Nagarbos piliakalnis 13 km Rūdaičių piliakalnis 15 km	Kurmaičių piliakalnis 11 km Andulių piliakalnis 19 km	Martynaičių piliakalnis 16 km Kartenos piliakalnis 20,5 km

Šaltiniai

1. Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. - Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka. - F. 1, ap. 1, b. 18. - L. 210-221 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.
2. Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. - Vilnius, 1973. - P. 134, Nr. 486
3. Valstybės žinios - 2004. - Nr. 48. - P. 8
4. Kultūros vertybių registras: Auksūdžio senovės gynybinis įtvirtinimas
5. Lietuvos TSR archeologijos atlasas. - Vilnius, 1975. - T. 2. - P. 32 (Nr. 39)

• Покровский Ф. В. Археологическая карта Ковенской губернiи. - Вильна, 1899. - C. 84
• Gintautas Zabiela. Lietuvos medinės pilys. - Vilnius, 1995. - P. 39–40
• Lietuvos piliakalniai: atlasas. - Vilnius, 2005. - T. 1. - P. 438–439
• Vykintas Vaitkevičius. Unikalūs paminklai Auksūdyje? - Žemaičių žemė - 1995. - Nr. 2
• Vykintas Vaitkevičius. Senosios Lietuvos šventvietės: Žemaitija. - Vilnius: Diemedis, 1998. - P. 58–59

Nuorodos

• Lietuvos piliakalniai: Auksūdys