Aukštoji Freda

Kitos reikšmės – Freda.

Aukštoji Freda
Vietovė prijungta prie miesto XX a.
Kauno botanikos sodo oranžerija
Aukštoji Freda
54°52′19″š. pl. 23°54′50″r. ilg. / 54.872°š. pl. 23.914°r. ilg. / 54.872; 23.914 (Aukštoji Freda)
Apskritis	Kauno apskritis
Savivaldybė	Kauno miesto savivaldybė
Seniūnija	Aleksoto seniūnija
Vietovardžio kirčiavimas (2 kirčiuotė) Vardininkas: Aukštóji Fredà Kilmininkas: Aukštõsios Frèdos Naudininkas: Áukštajai Frèdai Galininkas: Áukštąją Frèdą Įnagininkas: Aukštą́ja Fredà Vietininkas: Aukštõjoje Frèdoje
Istoriniai pavadinimai	lenk. Freda górna

Aukštoji Freda – Kauno miesto dalis kairiajame Nemuno krante, į rytus nuo Aleksoto, aukštutinėje terasoje. Pagrindinė gatvė – Europos prospektas. Aukštojoje Fredoje yra Kauno botanikos sodas (įkurtas 1923 m.) su prieškariu statytų namų kvartalu, Aukštosios Fredos dvaro sodybos ir parko ansamblis, Kauno Šv. Sergijaus Radonežiečio cerkvė (pastatyta 1891 m.), senosios Fredos kapinės, Kauno aviacijos gamykla „Helisota“, jos aerodromas ir rusų kariškių pastatyti daugiaaukščiai, Aleksoto stiklo fabrikas, naujų pastatų Fredos miestelis. Visa Freda įeina į Kauno tvirtovės centrinio įtvirtinimo zoną, čia išlikę to meto komendantūros pastatai, gyvenamieji ir ūkiniai pastatai.

Istorija

Aukštosios Fredos dvaro centriniai rūmai

Kauno Šv. Sergijaus Radonežiečio cerkvė

Iki XVII a. 2-osios pusės vietovė priklausė LDK kancleriui K. Z. Pacui, kuris vėliau ją padovanojo italų architektui L. Fredui. Vėliau ji atiteko , kurie čia XVIII a. pabaigoje pastatė Fredos dvaro rūmus ir užveisė parką. Po ATR padalijimo 1795 m. Fredos žemės atiteko Prūsijos karalystės žinion. 1880 m. įsteigtos senosios Fredos kapinės. XIX a. pabaigoje Freda minima kaip dvaras, kaimas ir palivarkas Marijampolės apskrities Fredos valsčiuje.

1888 m. carinė valdžia Kauno tvirtovės reikmėms įsigijo visą Aukštąją ir dalį Žemosios Fredos, bajorui kompensuojant pinigais. 1891 m. artilerijos kieme pastatyta Kauno Šv. Sergijaus Radonežiečio cerkvė. 1919 m. gegužę buvo įsteigtos Karo aviacijos dirbtuvės smulkiems lėktuvų ir jų variklių remontams atlikti, vėliau čia pradėti gaminti lietuviškos konstrukcijos lėktuvai. 1923 m. įkurtas Kauno botanikos sodas. 1925–1935 m. dvare veikė Fredos aukštesnioji sodininkystės ir daržininkystės mokykla, kurią baigė 199 mokiniai, 74 iš jų įgijo sodininkystės techniko kvalifikaciją.

1951 m. įkurta biblioteka. Apie 1970 m. Aukštojoje Fredoje įsteigta Kauno aviacijos gamykla (dabartinė „Helisota“), kuri buvo viena iš nedaugelio TSRS gamyklų, remontuojančių sraigtasparnius.

2003 m. pradėtas statyti naujų daugiabučių „Fredos miestelis“ (architektai Algimantas Kančas, , , ).

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1878 m.	Fredos valsčiaus centras	Marijampolės apskritis
1983 m.	Požėlos rajonas	Kauno miestas
2000–	Aleksoto seniūnija	Kauno miesto savivaldybė

Nuorodos

1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. . // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. .
2. „Žemėlapis koordinatėmis 54.87 ir 23.91“ (Map). Baltic Maps. „Jāņa sēta“ Ltd. Nuoroda tikrinta 2021-10-11.
3. Freda dolna. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. II (Derenek — Gżack). Warszawa, 1881, 406 psl. (lenk.)

• Aukštoji Freda. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 121 psl.
• Freda. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 554
• Freda. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, III t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1978. T.III: Demokratinis-Garibaldžio, 548 psl.
• Freda. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 289 psl.
• Iš Fredos istorijos 2016-03-06 iš Wayback Machine projekto.
• Fredos dvaras ir apylinkės: istorija ir nuotraukos