Latvijos istorinis regionas AtzelėŠalis LatvijaTautos latgaliaiKalba latgalių kalbaLaikotarpis VII a pr 1224 m Miestai a

Latvijos istorinis regionas: Atzelė

Šalis	Latvija
Tautos	latgaliai
Kalba	latgalių kalba
Laikotarpis	VII a.pr. – 1224 m.
Miestai	(anksčiau vadinosi Agzelė)
Prijungta prie	1/3 prie Livonijos ordino, 2/3 prie Rygos arkivyskupijos

Atzelė (latv. Agzele; latg. Agzele) – buvusi latgalių valstybė, kurios žemės buvo dabartinėse Latvijoje ir Rusijoje. Buvo Talavos dalis. Atzelė mokėdavo duoklę Novgorodui ir Pskovui. Pirmą kartą paminėta 1111 m. Naugardo I metraštyje.

Teritorija

Atzelės teritorija užėmė šiaurrytinę dabartinės Latvijos dalį (Apės, Alūksnės, Rugajų, Balvų, Viliakos, Baltinavos savivaldybės ir šiaurinė Karsavos savivaldybės dalis) bei Pskovo srities pakraštį iki Velikajos upės, įtekančios į Pskovo ežerą.

Atzelės teritoriją sudarė šios mažesnės žemės (lot. terra):

Agzelė – branduolinė Atzelės dalis su centru Agzele (dabar ).
Berezne – dabartinė Rugajų savivaldybė ir Berzpilio valsčius; pagrindinis piliakalnis buvo ant Bērzīnes kalvos ant Pauklės upelio kranto.
Pornuwe – dabar Viliakos savivaldybė ir buvusios Abrenės apskrities šiaurinė dalis. Centras – Viliaka
Abelen – dabar Škilbenų valsčius (Šķilbēnu pagasts), Baltinavos savivaldybė, šiaurinė Karsavos savivaldybės dalis ir pasienio apylinkės Pytalovo rajone (Rusija). Buvo keletas piliakalnių. Spėjama, kad pavadintas pagal 30 m aukščio piliakalnį Ōbeļavas, buvusį šiauriau Karsavos.
Abrene – centrinis piliakalnis, manoma, buvo Abrinios (latv. Abriņa) gyvenvietėje (Briežuciemo valsčius).

Istorija

1111 m. į Atzelę buvo įsiveržęs Novgorodo kunigaikštis Mstislavas Vladimirovičius Didysis.
1180 m. su Atzele kariavo Novgorodo kunigaikštis Mstislavas Rostislavičius Narsusis.
1223 m. atakavo Kalavijuočių ordinas.
1224 m. kalavijuočiai užkariavo Atzelę. Tais pačiais metais Atzelė buvo padalinta – Ordinui atiteko prekybinis kelias iš Gaujos su piliakalniais Agzelė ir Alūksnė (1/3 buvusių Atzelės žemių), o Purnuva, Bereznė, Abelenė ir Abrenė prijungti prie Livonijos vyskupijos (o vėliau tapo Rygos arkivyskupijos dalimi) (2/3 buvusių Atzelės žemių).

Šaltiniai

Sutartis apie Talavos padalijimą vyskupui Albertui ir Kalavijuočių ordinui. 1224 m. liepa.
Мугуревичс 1965: 15; Назарова 1996: 64-66; Назарова 1998 (а): 351–359
Regioninių kultūros iniciatyvų centras. . Suarchyvuotas originalas 2015-12-16. Nuoroda tikrinta 2015-12-16.

Nuorodos

Harijs Grāvis Adzele – Gaujiena, 1111–2011, Senatne un mūsdienas. – SIA Preses Nams Baltic, 2011. – С. 414. – .

[1] Sutartis apie Talavos padalijimą vyskupui Albertui ir Kalavijuočių ordinui. 1224 m. liepa.

[2] Мугуревичс 1965: 15; Назарова 1996: 64-66; Назарова 1998 (а): 351–359

[3] Regioninių kultūros iniciatyvų centras. . Suarchyvuotas originalas 2015-12-16. Nuoroda tikrinta 2015-12-16.