Atsparioji ugniavietė arba dotas rus долговременная огневая точка ilgalaikis ugnies taškas ДОТ kapitaliai įrengtas papra

Atsparioji ugniavietė arba dotas (rus. долговременная огневая точка 'ilgalaikis ugnies taškas', ДОТ) – kapitaliai įrengtas, paprastai gelžbetoninis fortifikacinis statinys, skirtas ilgalaikei gynybai. Dotas gali būti tiek pavienis, tiek įtvirtinto rajono dalis. Dotas saugo jo įgulą nuo priešo šaulių ginklų ir artilerijos ugnies, ir leidžia apšaudyti priešą kulkosvaidžių ir artilerijos ugnimi.

Rusiškai šis įtvirtinimų tipas dar vadinamas ДОС (долговременное огневое сооружение 'ilgalaikis ugnies įrenginys'). A. Smetonos 1995 m. išleistame „Karybos žodyne“ dotas vadinamas atspariąja ugniaviete.

Dotai savo konstrukcija būna labai įvairūs. Patys paprasčiausi dotai yra antžeminės gelžbetoninės dėžutės su viena ambrazūra kulkosvaidžiui. Sudėtingi dotai turi daug ambrazūrų kulkosvaidžiams ir patrankoms šaudyti, po žeme yra kelių aukštų su patalpomis įgulai gyventi ir ilsėtis, šaudmenų, maisto sandėliais, šuliniais ir vėdinimo sistemomis, elektros srovės generatoriais ir t. t.

Dotai tradiciškai ginkluojami kulkosvaidžiais ir patrankomis (paprastai tam naudojami specialūs modeliai, pritaikyti šaudyti pro ambrazūras), prieigos gali būti minuojamos. Šiais laikais dotai ginkluotėje gali turėti automatinius granatsvaidžius, prieštankines ir priešlėktuvines raketas, minosvaidžius.

Antrojo pasaulinio karo laikų dotas Balaklavoje (Krymas)
Pseudodoto iš gelžbetoninio vamzdžio su mediniu stogu (D. Britanija) griuvėsiai
Lengvasis dotas pietų Moravijoje (Čekija)

Nuorodos

Ю. Веремеев. Полевая фортификация. ДОТ
Ю. Веремеев. Полевая фортификация. ДОТы линии Маннергейма
Уничтожение долговременной огневой точки противника ДОТа 2007-10-27 iš Wayback Machine projekto.

Vikiteka: Atsparioji ugniavietė – vaizdinė ir garsinė medžiaga