Atsinaujinančių išteklių energetika Lietuvoje mažina šalies priklausomybę nuo importuojamo kuro bei organinio kuro įtaką

Atsinaujinančių išteklių energetika Lietuvoje mažina šalies priklausomybę nuo importuojamo kuro bei organinio kuro įtaką aplinkai. Jų panaudojimas elektrai ir šiluminei energijai gaminti bei transportui sudaro galimybes mažinti vis brangstančio iškastinio importuojamo kuro, gamtinių dujų bei naftos produktų, naudojimą. 2011 m. 86,5 % visų atsinaujinančių energijos išteklių sąnaudų sudarė malkos, kurui skirtos medienos ir žemės ūkio atliekos (biomasė), 4,4 % – biodegalai, 3,9 % – hidroenergija, 3,8 % – vėjo energija, 1,1 % – biodujos, 0,3 % – geoterminė energija. 2016 m. atsinaujinančių išteklių energetika Lietuvoje sudarė 27,9%.

Vėjo jėgainės ir saulės kolektorių konstrukcija šalia Alytaus.

LR atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas

Pagrindinis straipsnis – .

Pagrindinis įstatymo uždavinys – užtikrinti, kad atsinaujinančių išteklių energijos dalis, palyginti su šalies bendruoju galutiniu energijos suvartojimu, 2020 m. sudarytų ne mažiau kaip 23 % ir ši dalis toliau būtų didinama, tam panaudojant naujausias ir veiksmingiausias atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo technologijas ir skatinant energijos vartojimo efektyvumą.

Įstatymo uždaviniai atskiruose energetikos sektoriuose 2020 metais:

atsinaujinančių išteklių energijos dalį, palyginti su transporto sektoriaus galutiniu energijos suvartojimu, visų rūšių transporte padidinti ne mažiau kaip iki 10 %;
elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį, palyginti su šalies bendruoju galutiniu elektros energijos suvartojimu, padidinti ne mažiau kaip iki 20 %;
centralizuotai tiekiamos , pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį šilumos energijos balanse padidinti ne mažiau kaip iki 60 %, o namų ūkiuose atsinaujinančių energijos išteklių dalį šildymui sunaudojamų energijos išteklių balanse padidinti ne mažiau kaip iki 80 %.

Energijos šaltiniai

Biomasė

Pagrindinis straipsnis – .

Lietuvoje biomasė sudaro didžiausią dalį visos atsinaujinančių išteklių energetikos. Daugiausia naudojamos malkos, kurui skirta mediena ir žemės ūkio atliekos. Pagal vienam žmogui tenkantį biomasės kiekį, Lietuva yra antra Europos Sąjungoje.

Biodegalai

Pagrindinis straipsnis – .

2007 m. pagal biodegalų suvartojimą Lietuva buvo 13-a visoje Europos Sąjungoje.

Biodegalai
Iš viso 2005 (GWh)	Iš viso 2006 (GWh)			Iš viso 2007 (GWh)
Iš viso	Iš viso		Bioetanolis	Iš viso	Biodyzelis	Bioetanolis
97	226	162	64	612	477	135

Biodujos

Metai	2009	2010	2011
Milijonai kubinių m	9,8	20,9	23,2

Hidroenergija

Pagrindinis straipsnis – .

Geoterminė energija

Pagrindinis straipsnis – .

Lietuvoje aukštu geoterminiu ištekliu potencialu pasižymi jos vakarinė dalis ir akvatorija prie Baltijos jūros. Čia fiksuojamas anomaliai aukštas (apie 100 mW/m²) šilumos srautas, palyginti su vidurkiu – 45 mW/m². Šio šalies regiono gelmėse slypinti geoterminė energija pasiskirsto keturiuose gręžiniais pasiekiamuose ruožuose.

Klaipėdos parodomoji geoterminė jėgainė, pirmoji geoterminė jėgainė Baltijos jūros regione.

Saulės energetika

Pagrindinis straipsnis – Saulės energetika Lietuvoje.

Iš saulės energetikos 2010 m. Lietuvoje gauta 2,4 MWh energijos. Didžiausios saulės elektrinės Lietuvoje: Trakiuose (940 kW) ir Juozapavoje (995 kW).

Vėjo energetika

Pagrindinis straipsnis – Vėjo energetika Lietuvoje.

Europos vėjo energetikos asociacijos Wind Europe duomenimis, instaliuota galia Lietuvos vėjo jėgainėse 2019 m. siekė 548 MW ir pagamino 12 % visos šalyje suvartojamos elektros energijos (ES vidurkis – 15 %).

Išnašos

„Energetikos statistika“. stat.gov.lt. 2012-06-15. Suarchyvuotas originalas 2012-08-05. Nuoroda tikrinta 2012-06-16.
https://osp.stat.gov.lt/informaciniai-pranesimai?articleId=5146928
Biofuels barometer 2007 – EurObserv’ER 2011-09-29 iš Wayback Machine projekto. Systèmes solaires Le journal des énergies renouvelables n° 179, s. 63–75, 5/2007
. stat.gov.lt. 2011-06-05. Suarchyvuotas originalas 2012-04-07. Nuoroda tikrinta 2012-06-10.
„Pradėjo veikti didžiausios saulės elektrinės“. delfi.lt. Delfi. 2012-09-26. Nuoroda tikrinta 2024-03-12.
Wind energy in Europe in 2019, Wind Europe, 2020

Šis straipsnis apie ekonomiką yra . Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.

[1] „Energetikos statistika“. stat.gov.lt. 2012-06-15. Suarchyvuotas originalas 2012-08-05. Nuoroda tikrinta 2012-06-16.

[2] ttps://osp.stat.gov.lt/informaciniai-pranesimai?articleId=5146928

[BaroBiofuels2007-3] Biofuels barometer 2007 – EurObserv’ER 2011-09-29 iš Wayback Machine projekto. Systèmes solaires Le journal des énergies renouvelables n° 179, s. 63–75, 5/2007

[4] . stat.gov.lt. 2011-06-05. Suarchyvuotas originalas 2012-04-07. Nuoroda tikrinta 2012-06-10.

[5] „Pradėjo veikti didžiausios saulės elektrinės“. delfi.lt. Delfi. 2012-09-26. Nuoroda tikrinta 2024-03-12.

[6] Wind energy in Europe in 2019, Wind Europe, 2020