Ataskaitinis laikotarpis

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Ataskaitinis periodas – laiko tarpas apibrėžtas buhalterinę apskaitą reglamentuojančiais normatyviniais aktais, kuris apima ūkio subjekto veiklos rezultatus ir ūkinius įvykius.

Valstybė nustato už per kokį periodą reikia pateikti duomenis apie ūkio subjekto veikos rezultatus. Jie įforminami ataskaitomis. Paprastai už tokius pačius ataskaitinius periodus sudarytomis ataskaitomis naudojasi ir kiti informacijos vartotojai: ūkio subjekto vadovybė, akcininkai ir kt.

Įprastai ataskaitinis laikotarpis sutampa su kalendoriniais mėnesiais ar metais. Įmonės bankroto atveju jis gali baigtis bet kurią dieną. Atskaitomybėje nurodomas turimas turtas ir įsipareigojimai. Į ataskaitinį periodą įtraukiami tik tuo periodu įvykę ūkiniai veiksmai. Į ataskaitinį periodą negalima įtraukti vėliau įvykusių ūkinių veiksmų, anksčiau įvykusius veiksmus galima įtraukti tik tada, kai jie nebuvo įtraukti į praeito periodo atskaitomybę.

Pavyzdžiai

Keletas pavyzdžių:

• Nurodyta: per mėnesį pavogta 25 automobiliai, surasta 15. Tai reiškia, kad iš 25 pavogtų automobilių gali būti nerastas nei vienas, o surasti anksčiau pavogti. Taip skaičiuojant galimi ir tokie duomenys: per mėnesį pavogta 25 automobiliai, o surasta 35.

• Apskaitos skyrius nurodė, kad įmonė skolinga už pirktas prekes 10000 Lt. Tai nereiškia, kad nedelsiant reikia 10000 Lt. apmokėti už pirktas prekes. Tiesiog jei sąskaitose faktūrose nurodyta, kad mokėti galima vėliau, gali būti taip, kad šiuo metu nieko mokėti nereikia. Tiesiog į kreditorių apskaitą buvo įtrauktos išrašytos sąskaitos - faktūros jas gavus. Taip pat ir parodytiems debitoriams dar ne laikas padengti skolas.

• Viename miestelyje 200 santuokų teko 100 skyrybų. Tai nereiškią, kad iš 200 tais pačiais metais sudarytų santuokų 100 subyrėjo. Įšsiskyrė ir ankstesniais metais susituokę žmonės, taip pat negalima sakyti, kad ½ santuokų subyra. Tiesiog gali būti, kad šiuo laikotarpiu mažiau tuokėsi ir dėl to atrodo, kad daug didesnis porų skaičius skiriasi.

Kaip matosi apskaita kartais pateikia duomenis neatsižvelgus į tendencijas, todėl neretas atvejis, kai vadovai reikalauja skaičiuoti kitaip:

• Kiek iki nurodyto laikotarpio sumokėta pinigų už praeitu laikotarpiu parduotas prekes.
• Pateikti duomenis už kelis atskirus laikotarpius, taip siekiant įvertinti tendencijas.

Tokiu būdu apskaitą vedantis asmuo turi tuos duomenis surinkti atskirai, nes Lietuvos teisės aktai nenumato tokio skaičiavimo būdo pateikimo atskaitomybėje.