Atari Corporation

Atari

Forma	Akcinė bendrovė
Pramonė	Video ir kompiuteriniai žaidimai, plataus vartojimo elektronikos įrenginiai
Įkurta	1972 m. birželio 28 d. kaip Atari, Inc. 1984 m. kaip Atari Corporation ir Atari Games 1998 m. kaip Atari Interactive
Centrinė būstinė	Niujorkas, Niujorko valstija, JAV Lionas, Prancūzija
Pajamos	7,6 mln. USD (2014 m.)
Holdingas	Atari, SA
Tinklalapis	atari.com

Atari – įmonės ir prekinio ženklo pavadinimas, priklausantis kelioms bendrovėms nuo jo įkūrimo 1972 m. Šiuo metu valdomas bendrovės „Atari Interactive“, kuri priklauso prancūzų holdingo bendrovei „Atari, SA“ (ASA). Originaliąją „Atari, Inc.“ 1972 m. įkūrė ir Tedas Dabnis (Ted Dabney). Tuomet įmonė buvo viena iš pradininkių žaidimų automatų, video žaidimų konsolių bei namų kompiuterių rinkoje. Įmonės produktai, kaip kad ir Atari 2600, buvo pagrindas žaidimų rinkoje nuo XX a. 8-ojo iki 9-ojo dešimtmečio.

Istorija

Atari PONG

Atari Inc.

1971-ųjų pavasarį Nolanas Bušnelis ir Tedas Dabnis pradėjo kurti kompiuterinį žaidimą, panašų į vieną apskritai pirmųjų skaitmeninių žaidimų Spacewar!. Žaidimui buvo išrinktas Computer Space pavadinimas. 1972 m. birželio 27 d. jiedu įkūrė „Atari“ (tuomet ji vadinosi „Syzygy Co.“). Naująjį pavadinimą Bušnelis išrinko iš kinų stalo žaidimo Go terminų; atari (当たり) reiškia terminą, kai vienas ar daugiau akmenukų yra neišvengiamai numušami priešininko.

1972 m. lapkričio 29 d. „Atari“ išleido vieną sėkmingiausių žaidimų automatų seriją – PONG. 1973 m. liepos 16 d. pasirodė dar vienas žaidimas Space Race.

1976 m. Nolanas Bušnelis pardavė „Atari“ bendrovei „Warner Communications“ už 28 mln JAV dolerių.1977 m. įmonė išleido savo pirmąją konsolę, naudojančią kasetes, Atari 2600 (ar Atari VCS), kurios vienetų jau parduota per 40 mln. Kiek vėliau kompanija žengė ir į namų kompiuterių rinką, išleisdama kompiuterį. Nepaisant pažangios grafikos, kompiuterį nustelbė konkurentas .

Ankstyvajame XX a. 9-ajame dešimtmetyje veikiama didžiulės konkurencijos, įmonė susidūrė su sunkia finansine padėtimi, netekdama apie $ 1 mln. pajamų per dieną. 1983 m. JAV praūžusi video žaidimų rinkos krizė privedė prie bankroto. 1984 m. liepos 3 d. „Warner Communications“ pardavė vieną iš „Atari“ padalinių bendrovei „Tramiel Technology“ už $240 mln. dolerių, netrukus padalinys pervadintas į „Atari Corporation“. Kitas padalinys buvo pervadintas į „Atari Games“ ir įtrauktas į bendrovės „Namco“ sudėtį.

Atari ST

Atari Games

„Atari Games“ tęsė žaidimų kūrimą, išleisdama kelis sėkmingus produktus, kaip Super Sprint ir Hard Drivin. 9-ajame dešimtmetyje įmonė susidūrė su kebliomis bėdomis dėl žaidimo Tetris neteisėto plagijavimo. Kompanija jau buvo išleidusi apie 500 000 žaidimo vnt. ir buvo bepradedanti manyti, jog kovą teisme laimės, tačiau buvo priversta atlyginti žalą ir taip pablogino finansinę padėtį.

Atari Corporation

1984 m. „Atari Corporation“ likusias lėšas, skirtas konsolių gamybai, panaudojo 16/32 bitų kompiuterio Atari ST gamybai, kurio pasirodymas rinkoje leido įmonių grupei finansiškai atsigauti. Kompiuterio pardavimai sėkmingiausiai klostėsi Europoje, kituose regionuose teko gerokai pakonkuruoti su Commodore Amiga.

1989 m. „Atari korporacija“ išleido savo pirmąją delninę žaidimų konsolę Atari Lynx, tačiau vėlgi produktą nustelbė kitos kompanijos gaminys, šįkart – „Nintendo“ Game Boy. 1992 m. įmonė išleido patobulintą Atari ST versiją, . Tačiau jau 1993 m. prekyba buvo nutraukta. „Atari“ nusprendė toliau skverbtis į konsolių rinką, išleisdama 64-bitų žaidimų konsolę, bet pasirodė, jog su tokiomis gigantėmis kaip „Nintendo“ ir „Sega“ konkuruoti itin sunku.

1996 m. „Atari“ pasitraukė iš video žaidimų pramonės ir tų pačių metų liepos 30 d. susijungė su „JT Storage“, standžiųjų diskų gamintoja. 1998 m. vasario 23 d. „JTS“ savo „Atari“ akcijų dalį pardavė bendrovei „Hasbro Interactive“.

Šaltiniai

1. Atari Inc. (2003-03-31). . Atari Inc. Suarchyvuotas originalas 2008-01-27. Nuoroda tikrinta 2007-11-06.
2. „Warner signs pact to purchase Atari.“, Clare M. Reckert (1976), The New York Times. Nuoroda tikrinta 2011-10-28.

Nuorodos

Vikiteka: Atari – vaizdinė ir garsinė medžiaga

• Oficiali svetainė
• Atari istorijos muziejus Archyvuota kopija 2012-07-22 iš Archive.is projekto – „Atari“ archyvai