Asvejà blrs Асвея rus Освея miestelis šiaurės Baltarusijoje pasienyje su Latvija ir Rusija Prie miestelio telkšo Asvejos

Asvejà (blrs. Асвея, rus. Освея) – miestelis šiaurės Baltarusijoje, pasienyje su Latvija ir Rusija. Prie miestelio telkšo Asvejos ežeras. Maisto, statybų, lengvoji pramonė. 1782 m. pradėto statyti Gilzenų (kai kuriuose šaltiniuose minima ir Šadursių giminės pavardė) dvaro bei parko liekanos. Išlikę Šv. Trejybės bažnyčios pamatai datuojami 1783 m. 1759 m. pastatyta ligoninė. XIX a. pastatyta Šv. Jurgio cerkvė. Nuo miestelio pietų kryptimi yra žydų kapinės (nuo XIX a.).

Asveja blrs. Асвея, rus. Освея



Asveja 56°01′0″ š. pl. 28°07′0″ r. ilg. / 56.01667°š. pl. 28.11667°r. ilg. / 56.01667; 28.11667 (Asveja (Vitebskas))

Laiko juosta: ()

Valstybė	Baltarusija
Sritis	Vitebsko sritis
Rajonas	Verchniadzvinsko rajonas

Gyventojų (2022)	987

Vikiteka	Asveja

Etimologija

Pavadinimas kildinamas iš baltiškojo (lietuviškojo) ašva ir (prūsiškojo) aswa – „arklys“. Baltarusų mokslininkas Vadzim Žukevič sieja pavadinimą su свей, свеяный песок – „sąnašos, suneštas smėlis“ (užuomina į Asvejos ežero pakrantę).

Istorija

Pirmą kartą paminėtas XV a. Rusų istorikai teigia, kad pagal atliktus archeologinius kasinėjimus, dar X a. šioje vietoje buvo slavų gyvenvėtė. XVI a. priklausė LDK Polocko vaivadijai. Miesto teisės suteiktos 1695 m. Nuo XVI a. iki XVIII a. prekybos centras, per metus vykdavo mažiausiai dvi mugės.

Nuo 1772 m. priklausė Rusijos imperijai. XIX a. buvo miestelis, Drisos apskrities centras.

Po Spalio revoliucijos atiteko Baltarusijos TSR. 1943 m. vasario 16 d. vykdant sovietų partizanų likvidavimo operaciją (vok. Operation Winterzauber) miestelis sudegintas, nukentėjo daug gyventojų.

2007 m. pretendavo į agromiestelio statusą, bet jo negavo.

Šaltiniai

Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
В. Н. Топоров. Прусский язык: A-D, Москва, Наука, 1975, 135–138 psl.
Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981. // psl. 49
Oświej. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VII (Netrebka — Perepiat). Warszawa, 1886, 743 psl. (lenk.)
Бествицкий Ю. Латышский Легион смерти: свастика вместо совести // Газета Совета министров республики Беларусь «Рэспублiка», 17.11.2007 — № 216 (4395). 2013-11-04 iš Wayback Machine projekto.

[1] Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)

[2] В. Н. Топоров. Прусский язык: A-D, Москва, Наука, 1975, 135–138 psl.

[3] Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981. // psl. 49

[4] Oświej. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VII (Netrebka — Perepiat). Warszawa, 1886, 743 psl. (lenk.)

[5] Бествицкий Ю. Латышский Легион смерти: свастика вместо совести // Газета Совета министров республики Беларусь «Рэспублiка», 17.11.2007 — № 216 (4395). 2013-11-04 iš Wayback Machine projekto.