Astrometrija iš lot astro žvaigždė ir sen gr μετράω metráo skaičiuoju matuoju astronomijos šaka tirianti šviesulių koord

Astrometrija (iš lot. astro 'žvaigždė' ir sen. gr. μετράω = metráo 'skaičiuoju, matuoju') – astronomijos šaka, tirianti šviesulių koordinačių kitimą dangaus sferoje, , astronominį laiką, . Astrometrija nurodo Saulės sistemos, Paukščių Tako ar kitų žvaigždžių sistemų ar galaktikų kinematiką bei fizikinę kilmę.

Astrometrijos istorija glaudžiai susijusi su , kuriuos piešė babiloniečiai, senovės graikai, kinai, persai ir arabai. Katalogai padėję senovės astronomams sudėti dangaus kūnų atskaitos taškus ir sekti jų judėjimą danguje. Dar 190 m. pr. m. e. Hiparchas atrado Žemės naudodamasis ankstyvesnių astronomų ir katalogais. Taip pat sukūrė ryškumo skalę, tebenaudojamą iki šių dienų. Hiparchas sudarė katalogą su 850 žvaigždžių ir jų padėtimis. Hiparcho įpėdinis Klaudijus Ptolemėjus išplėtė katalogą iki 1022 žvaigždžių ir paskelbė savo traktate „Almagestas“, nurodydamas kiekvienos padėtį, koordinates ir ryškumą.

Taip pat skaitykite

Šaltiniai

Astrometrija (Visuotinė lietuvių enciklopedija)
Walter, Hans G. (2000). Astrometry of fundamental catalogues: the evolution from optical to radio reference frames. Niujorkas: Springer. ISBN .
Kanas, Nick (2007). Star maps: history, artistry, and cartography. Springer. p. 109. ISBN .
p. 110, Kanas 2007.

Šis straipsnis apie astronomiją yra . Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.

[1] Astrometrija (Visuotinė lietuvių enciklopedija)

[2] Walter, Hans G. (2000). Astrometry of fundamental catalogues: the evolution from optical to radio reference frames. Niujorkas: Springer. ISBN .

[3] Kanas, Nick (2007). Star maps: history, artistry, and cartography. Springer. p. 109. ISBN .

[4] . 110, Kanas 2007.