Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Artezinis vanduo (pagal Prancūzijos provincijos Artua lotynišką pavadinimą Artesium) – požeminis vanduo, hidrauliškai suspaustas tarp vandeniui sąlyginai nelaidžių sluoksnių ().

Išgręžtame į vandeningąjį sluoksnį gręžinyje vanduo pakyla aukščiau vandeningojo sluoksnio kraigo. Linija jungianti pakilusio vandens lygio taškus gręžiniuose, vadinama pjezometriniu lygiu. Vandens pakilimo aukštis nuo vandeningojo sluoksnio kraigo iki pjezometrinio lygio vadinamas spūdžiu. Kai spūdis pakankamai didelis, artezinio vandens sluoksniai dažniausiai slūgso ikikvarteriniuose dariniuose, didelėse geologinėse struktūrose, sudarydami artezinius baseinus. Arteziniame baseine skiriamos trys sritys: maitinimo, spūdžio ir iškrovos arba drenažo.

Maitinimo srityje vandeningas sluoksnis yra aukščiausioje vietoje ir nudrenuotas. Todėl vandenys čia turi laisvą (nespūdinį) paviršių (gruntiniai vandenys). Maitinimo srityje gruntinio vandeningojo sluoksnio storis priklauso nuo metereologinių veiksnių.
Spūdžio srityje pjezometrinis lygis yra aukščiau vandeningojo sluoksnio kraigo (arteziniai arba spūdiniai vandenys). Spūdžio srityje artezinio vandeningojo sluoksnio storis visą laiką pastovus. Ties maitinimo ir spūdžio sričių riba gruntiniai vandenys dėl atmosferos kiekio laikinai gali pereiti į spūdinius arba atvirkščiai.
Iškrovos srityje, daugiausia upių slėniuose, artezinis vanduo išteka į žemės paviršių šaltiniais ir formuoja upių požeminį nuotėkį.

Jeigu arteziniame baseine yra keli vandeningi sluoksniai, kiekvienas iš jų gali turėti skirtingą pjezometrinį lygį, priklausantį nuo maitinimo ir drenažo sąlygų. Didelių artezinių baseinų vanduo yra įvairios cheminės sudėties: nuo labai mineralizuotų chloridinio tipo sūrymų iki gėlų, mažai mineralizuotų, hidrokarbonationio tipo vandenų. Pirmieji dažniausiai slūgso baseino apatiniuose vandeninguose sluoksniuose, antrieji – viršutiniuose. Gėli viršutinių sluoksnių arteziniai vandenys susidaro iš kritulių arba susigėrusio paviršinio vandens; jie yra svarbiausias geriamo vandens šaltinis. Labai mineralizuoti apatinių sluoksnių arteziniai vandenys yra įvairių geologinių epochų vandenų reliktai. Lietuvos arteziniai vandenys priklauso Pabaltijo arteziniam baseinui.