Arnoldas BeklinasArnoldo Beklino Autoportretas su giltine grojančia smuiku 1872 m Berlynas Gimė 1827 m spalio 16 d Bazel

Arnoldas Beklinas

Arnoldo Beklino „Autoportretas su giltine, grojančia smuiku“, 1872 m., , Berlynas)
Gimė	1827 m. spalio 16 d. Bazelis
Mirė	1901 m. sausio 16 d. (73 metai)
Palaidotas (-a)	Florencija
Tautybė	šveicaras

Veikla	XIX a. simbolizmo dailininkas

Vikiteka	Arnold Böcklin

Arnoldas Beklinas (vok. Arnold Böcklin, 1827 m. spalio 16 − 1901 m. vasario 16 d.) – XIX a. dailininkas-simbolistas, kilęs iš vokiškai kalbančios Šveicarijos. Garsiausiu jo darbu įvardijamas paveikslas „Mirusiųjų sala“.

Biografija

Arnoldas Beklinas gimė 1827 m. spalio 16 d. Bazelyje (Šveicarija). Mokėsi Johann Wilhelm Schirmer priežiūroje Diuseldorfe. Po to tobulinosi Antverpene, Briuselyje ir Paryžiuje. Ankstyvieji Beklino peizažai buvo įtakoti Kamilio Koro. 1850 m. dailininkas atvyko į Italiją, kur praleido 7 metus. Įsijungė į vokiečių menininkų grupę Romoje Tugendbund, suartėjo su ir Anselm Feuerbach. Italijoje Beklino stilistika pasikeitė, jis pradėjo tapyti simbolistinius, mistiškus kūrinius su antikinės mitologijos motyvais. 1853 m. jis vedė italę Angela Pascucci, su kuria susilaukė 4 vaikų. Žmona buvo jo nuolatinis moterų herojių modelis ir, įmanoma, pastūmėjo domėtis antikine mitologija. 1857 m. Beklinas išgarsėjo didelių matmenų paveikslu „Panas viksvose“. Atvykęs į Miuncheną įgijo karaliaus Liudviko I palankumą. Karalius 1859 m. įsigijo antrąjį paveikslo „Panas viksvose“ variantą. Dailininką rėmė Adolf Friedrich Graf von Schack, kuris įsigijo 14 Beklino paveikslų. Po išvykų į Veimarą (dirbo dailės mokytoju 2 metus), Romą, Pompėją ir Bazelį, 1871 m. Beklinas vėl apsistojo Miunchene. 1874 m. persikraustė į Florenciją, kur buvo susijęs su vokiečių menininkais ir .

1880 m. Beklinas pasirašė sutartį su Berlyno meno kūrinių dileriu Fritz Gurlitt. 1885–1892 m. laikotarpiu gyveno netoli Ciuricho. Beklino paveikslai buvo populiarūs ir dailininkas neturėjo finansinių rūpesčių. 1892 m. jis persikraustė į Florenciją, mirė 1901 m. vasario 16 d. . Palaidotas Evangelico degli Allori kapinėse Florencijoje. Beklino dailė turėjo reikšmingą įtaką XIX a. antros pusės simbolistinei ir neoromantinei dailei, ypač vokiečių. Jo įtaką galima atsekti M. K. Čiurlionio kūryboje. Beklino kūryba taip pat paveikė XX a. pradžios menininkus, visų pirmą siurrealistus.

Garsiausiu Beklino darbu įvardijamas paveikslas „Mirusiųjų sala“, pagal kurį Sergejus Rachmaninovas ir sukūrė operas. „Mirusiųjų salos“ reprodukcijas turėjo Zigmundas Froidas, Leninas, motyvą panaudojo Augustas Strindbergas. Beklinas nutapė 5 paveikslo versijas 1880-86 m. laikotarpiu, vieną kurių įsigijo Hitleris. Viena paveikslo versija sunaikinta 2-ojo pasaulinio karo metu. Paveikslas įkvėptas anglų kapinių Florencijoje, kur palaidota 1877 m. mirusi mažametė dailininko duktė Maria Anna. Beklinas nedavė paveikslams pavadinimo, jis sugalvotas paveikslų dilerio Fritz Gurlitt. 1880 m. paveikslą Florencijoje užsakė Marie Berna, kurios vyras buvo tik ką miręs. Beklinas nutapė dvi paveikslo versijas. Fritz Gurlitt vėliau užsakė dar tris.

Darbų galerija

„Panas viksvose“, antroji versija (1858, Naujoji pinakoteka, Miunchenas)
„Peizažas su besimaudančiomis moterimis“ (1863, Oskar-Reinhart muziejus, Vinterturas)
„Vila prie jūros“ (1771-74, Štedelis, Frankfurtas prie Maino)
„Pavasario vakaras“ (1879, Vaizduojamojo meno muziejus, Budapeštas)
„Mirusiųjų sala“ (1883, , Berlynas)
„Upelio šniokštimas“ (1883, , Berlynas)
„Gyvenimo sala“ (1888, Bazelio meno muziejus, Bazelis)
„Dianos medžioklė“ (1896, Orsė muziejus, Paryžius)