Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Arkaimas Аркаим

Arkaimo aerofotografija
Arkaimas
Koordinatės	52°38′57″ š. pl. 59°34′16″ r. ilg. / 52.64917°š. pl. 59.57111°r. ilg. / 52.64917; 59.57111
Vieta	Kizilskojės raj., Čeliabinsko sritis, Rusija
Regionas	Didžioji stepė
Plotas	20 000 m²
Istorija
Medžiaga	molis, mediena
Pastatytas	~XX a. pr. m. e.
Sugriautas	~XVIII a. pr. m. e.
Laikotarpis	bronzos amžius
Tauta	indoiranėnai ()
Informacija
Kasinėjimų datos	1991 m., 2016 m.
Vikiteka	VikitekaVikiteka

Arkaimas (rus. Аркаим) – archeologinė vietovė Rusijoje, Čeliabinsko srities pietuose, stepėse prie Pietų Uralo pašlaičių. Vietovė patenka į vadinamąją Pietų Uralo „miestų šalį“, kurioje rasta daug senovės gyvenviečių liekanų. Arkaimas yra ties ir Utiagankos upių santaka, Kizilskojės rajone, 2 km į pietryčius nuo Aleksandrovskio gyvenvietės.

Archeologiniai tyrimai šiame krašte pradėti 1987 m., ruošiantis tvenkti Didžiosios Karagankos tvenkinį. Tuo metu būdavo privaloma prieš tokias statybas atlikti archeologinius tyrimus. Nors nebuvo tikimasi šiose stepėse rasti kažką vertingo, tačiau Sergejaus Botalovo ekspedicija atrado neįprastus paviršiaus iškilimus, kuriuos pradėjo kasinėti. Su iškilių tuometės TSRS archeologų, istorikų pagalba pavyko įtikinti valdžią, kad ši atšauktų užtvankos statybas ir išsaugotų Arkaimo vietovę (ši pavadinta pagal tolėlesnę Uralo viršūnę ir tiurkų kalbomis reiškia „gūbrys“). 1992 m. sudarytas archeologinis draustinis (Ilmenio rezervato padalinys).

1991 m. vietovę pradėjo kasinėti archeologai. Buvo atkasta visa miesto struktūra. Kasinėjimai pratęsti 2016 m.

Arkaimas – tai įtvirtintas miestas su dviem nekropoliais ir buvusių ganyklų (žardžių) liekanomis. Miestas radialinio plano, apie 170 m skersmens, apjuostas dvejomis sienomis. Mieste turėjusi būti kelių aukštų tvirtovė. Viduje gyveno gyventojai, o gyvuliai būdavo ganomi už miesto sienų, aptvaruose. Žiedinės miesto sienos bei pastatų sienos statytos iš rąstų, apteptų moliu bei nedegto molio plytų. Būta gyvenamųjų, viešųjų pastatų, keramikos ir metalo dirbtuvių. Miesto centre buvo aikštė, taip pat žiedinė gatvė, buvo ir lietaus kanalizacija. Arkaime rasta žmonių, gyvūnų (tarp jų – arklių) palaikų, pakinktų, keramikos dirbinių, metalo liejenų, ietigalių, , vežimų dalių ir kt. Pagal kapinynuose rastus palaikus nustatyta, kad miesto gyventojai buvo europidai. Radiniai saugomi Čeliabinsko krašto muziejuje.

Tokios įtvirtintos gyvenvietės kaip Arkaimas dabar aptiktos plačioje stepių juostoje nuo pietų Čeliabinsko srities ir pietryčių Baškortostano iki šiaurės Kazachstano. Chronologiškai vietovė datuojama gyvavusi bronzos amžiuje, maždaug XX–XVIII a. ar XVIII–XVI a. pr. m. e. Arkaimo ir aplinkinių miestų kultūra archeologiškai vadinama (pagal kitą svarbią vietovę). Ji siejama su rytine indoeuropiečių atšaka indoiranėnais, kurie palaipsniui kėlėsi nuo Pietų Uralo link Vidurinės Azijos.

Arkaimas sulaukė didelio gyventojų susidomėjimo – šį miestą pradėjo lankyti bei apie jį rašyti naujojo amžiaus tikėjimų sekėjai, slavų gimtatikiai, pseudomokslininkai. Ši vietovė vadinta arijų ar visos žmonijos lopšiu, ypatinga galios vieta, paties Zaratustros gimtine.

Arkaimo būstų rekonstrukcija
Arkaimas ir apylinkės
Arkaime atkasti statinių pamatai