Ardilava

Ardilava (blrs. Гарадзілава, rus. Городилово) – kaimas Baltarusijoje, Minsko srityje, Maladečinos rajone, Ardilavos kaimiškojoje apylinkėje, 18 km į pietvakarius nuo Maladečinos, šalia Maladečinos–Lydos geležinkelio. 473 gyv. (2010 m.). Stovi cerkvė.

Ardilava Гарадзілава
Gatvė Ardilavoje
Ardilava 54°13′29″ š. pl. 26°36′07″ r. ilg. / 54.22472°š. pl. 26.60194°r. ilg. / 54.22472; 26.60194 (Ardilava)
Laiko juosta: ()
Valstybė	Baltarusija
Sritis	Minsko sritis
Rajonas	Maladečinos rajonas
Gyventojų (2009)	473
Vikiteka	Ardilava
Kirčiavimas	Ardilavà

Istorija

1443 m. pastatyta pirmoji bažnyčia, 1752 m. perstatyta. ~1866 m. bažnyčia iš katalikų atimta, perduota stačiatikiams. 1923 m. pastatyta nauja, Šv. Onos bažnyčia, uždaryta sovietų valdžios 1950 m.

1721 m. vietovė priklausė LDK didžiajam iždininkui Mykolui Kazimierui Kocielui, XIX a. – kunigaikščiui Tadui Puzinui. XIX a. antroje pusėje Ardilavos dvare gyveno kunigaikštienė Gabrielė Giunterytė-Puzinienė, rašiusi lenkų kalba apysakas, dramas ir eilėraščius. Pagal Lietuvos ir Sovietų Rusijos 1920 m. taikos sutartį Ardilava priskirta Lietuvai. 1920–1939 m. priklausė Lenkijai; iki 1927 m. buvo Valažino, 1927–1939 m. Maladečinos apskrityje. 1939 m. užimta Sovietų Sąjungos, prijungta prie Baltarusijos TSR. 1951 m. šalia Ardilavos įkurta Berezinskojės gyvenvietė, apylinkėse eksploatuotos durpės.

Šaltiniai

1. http://pop-stat.mashke.org/belarus-census/minskaja.htm
2. Atvirkštinis lietuvių kalboje vartotinų tradicinių Baltarusijos Respublikos (Gudijos) vietovardžių formų sąrašas. Vilnius: MELI, 2002.
3. Bronius Kviklys, „Mūsų Lietuva“, t. 1, p. 244. Bostonas, Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964 m.
4. Schematyzm Archidiecezji Wileńskiej z 1938 roku, p. 40. Nuoroda tikrinta 2020-09-07.

Nuorodos

• Ardilavos bažnyčios steigėjų raštas Vilniaus vyskupui Albertui Taborui 2021-06-02 iš Wayback Machine projekto., Pergamentų skaitmeninių vaizdų archyvas. Nuoroda tikrinta 2021-06-02.