Apūniškio miškai

56°00′34″ š. pl. 25°32′16″ r. ilg. / 56.00944°š. pl. 25.53778°r. ilg. / 56.00944; 25.53778

Apūniškio miškas į vakarus nuo Miliūnų

Apūniškio miškai – miškų masyvas šiaurės rytų Lietuvoje, Rokiškio rajone, 5 km į šiaurę nuo Rokiškio. Priklauso Rokiškio miškų urėdijai (Rokiškio ir Juodupės girininkijoms). Apima 29 km² plotą. Sudaro Apūniškio ir Vingerinės miškai. Šiaurėje Beržienos slėnio atskirtas nuo Plunksnočių miškų.

Būdingas banguotas paviršius. Dirvožemiai velėniniai jauriniai silpnai nujaurėję priesmėliai ir velėniniai jauriniai glėjiški priemoliai. Patenka į Nemunėlio baseiną – prateka Vingerinė su intakais: Beržiena, Skardupiu. Miškuose yra Vaidlėnų, Žiobiškio tvenkiniai.

Medynai:

• pušynai: 56 %
• beržynai: 24 %
• eglynai: 14 %
• juodalksnynai: 3 %
• baltalksnynai: 2 %
• drebulynai: 1 %

Jaunuolynai sudaro 15 % medynų, pusamžiai medžiai 81 %, pribręstantys 3 %, brandūs 1 %.

Apūniškio miškai garsėjo vešliais pušynais, bet jie XX a. pr. buvo iškirsti. Per II pasaulinį karą miškuose veikė Žemaitės tarybinių partizanų bazė. Vėliau šioje stovyklavietėje buvo sudarytas Miliūnų landšaftinis-istorinis draustinis.

Apūniškio miškuose ir šalia jų įsikūrę kaimai: Žiobiškis, Uljanava, Steponiai, Danilauka, Buteikiai, Vengerinė, Kumburiai, Kervelkiai, Degsniai, Vaidlėnai, Apūniškis, Miliūnai. Miške įsteigtas Apūniškio miško pušies genetinis draustinis.

Šaltiniai

1. Apūniškio miškai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 92