Apšviestumas

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Apie epochą žr. Švietimo amžius.

Apšvieta – šviesos srautas, tenkantis vienetiniam paviršiaus plotui. Apšvieta matuojama specialiu prietaisu, vadinamu liuksmetru. Apšvieta paprastai žymima raide E, o jos matavimo vienetas yra liuksas:

Liuksmetras, skirtas matuoti apšvietą darbo aplinkoje.

${\displaystyle E={\frac {\mathrm {\Phi } }{\mathrm {S} }},}$

kur

${\displaystyle \mathrm {\Phi } }$ – šviesos srautas;

S – plotas.

${\displaystyle [E]={\frac {1lm}{1m^{2}}}=1lx.}$

Ryšys su šviesos stipriu

Kai šviesa krinta statmenai paviršiui, tai paviršiaus apšvieta yra tiesiogiai proporcinga šaltinio šviesos stipriui:

${\displaystyle E\sim \mathbf {I} .}$

Be to, paviršiaus apšvieta yra atvirkščiai proporcinga atstumo R nuo šaltinio iki apšviečiamo paviršiaus kvadratui:

${\displaystyle E={\frac {\mathrm {I} }{\mathrm {R^{2}} }}.}$

Apšvieta priklauso nuo šviesos spindulių kritimo kampo. Kai spinduliai krinta statmenai, paviršiaus apšvieta yra didžiausia. Apšvietos priklausomybė nuo spindulių kritimo kampo išreiškiama formule:

${\displaystyle E={\mathrm {I} \over R^{2}}\cos i,}$

kur

${\displaystyle \mathrm {I} }$ – šaltinio šviesos stiprumas;

${\displaystyle \mathrm {R} }$ – atstumas nuo paviršiaus iki šviesos šaltinio;

${\displaystyle \mathrm {i} }$ – kampas tarp normalės ir krintančio į paviršių šviesos spindulio.