Apie totorių, lietuvių ir maskvėnų papročius

Apie totorių, lietuvių ir maskvėnų papročius

Pirmasis originalaus leidimo puslapis
Autorius	Mykolas Lietuvis
Šalis	Lietuva
Sritis	Politinis esė
Originalus leidimas
Pavadinimas	De moribus tartarorum, lituanorum et moscorum
Šalis	Šveicarija
Kalba	lotynų
Leidykla
Išleista	1615 m.
Pirmasis lietuviškas leidimas
Pavadinimas	Apie totorių, lietuvių ir maskvėnų papročius
Leidykla	Vaga
Išleista	1966 m.
Vertėjas	Ignas Jonynas
Formatas	Kietais viršeliais
Puslapių	132
OCLC:	312605216

Apie totorių, lietuvių ir maskvėnų papročius (lot. De moribus tartarorum, lituanorum et moscorum) – XVI a. lotyniškai parašytas , dedikuotas Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Žygimantui Augustui. Jį apie 1550 m. sukūrė LDK publicistas, diplomatas, visuomenės veikėjas Mykolas Lietuvis (~1490–1560).

Traktato išliko apie 10 fragmentų, juos pirmą kartą išleido 1615 m. Bazelyje (Šveicarija) Johanas Greiseris, kuris pirmasis pavadino autorių Mykolu Lietuviu. Šios publikacijos ištraukų perspausdinta olandų Elsevierų leidiniuose 1626 m., 1627 m., 1632 m., 1640 m.

Turinys

Traktato tikslas – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės santvarkos kritika, skatinimas taisyti, stiprinti valstybę iškeliant įvairius neigiamus šalies gyvenimo reiškinius, ydas ir paveikti valdovą, Žygimantą Augustą, kad jis viską pertvarkytų. Tai pirmasis LDK renesanso socialinės - politinės publicistikos pavyzdys. Kiekviena dalis skirta kuriai nors visuomenės problemai spręsti.

Autorius kritikavo savo meto Lietuvos Didžiosios kunigaikštijos bajoriškąją visuomenę, smerkė katalikų dvasininkijos sumaterialėjimą, siūlė reformuoti bažnyčią. Traktate lyginamos Maskvos didžioji kunigaikštystė, totorių ir Lietuvos visuomeninis politinis gyvenimas, papročiai, analizuojamos Lietuvos valstybės smukimo priežastys, kritikuojami ponai ir aukštoji dvasininkija – jų ekonominės ir teisinės privilegijos, savivaliavimas, moralinės ydos, reiškiama užuojauta liaudžiai, propaguojama visų valdinių lygybė, idealizuojamas Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas. Mykolas Lietuvis pasisako ir prieš moteris, linkęs propaguoti daugpatystę, nes daugiau žmonų - daugiau ir kareivių.

Kritikai būdingos tuo metu Lietuvoje pasireiškusios reformacijos judėjimo tendencijos. Veikale rašoma apie legendinių lietuvių romėnų iškeliavimą iš romėniškosios tėvynės, palaikė romėniškąją lietuvių kilmės hipotezę, nurodė lietuvių ir antikinės mitologijos, lietuvių ir lotynų kalbų panašumus (pateikė ir lietuvių žodžių), siūlė steigti lotyniškas vidurines mokyklas. Jų steigimas argumentuotas tuo, kad lotynų kalba yra gimtoji lietuvių kalba, tam įrodyti pateikti 74 identiško skambėjimo vienareikšmiai lotynų ir lietuvių kalbų žodžiai. Traktato mintys ir stilius rodo autoriaus humanistinį išsimokslinimą ir jį atitinkančią pasaulėžiūrą.

Šaltiniai

1. Edvardas Gudavičius. Mykolas Lietuvis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 94 psl.

Nuorodos

• Mykolo Lietuvio dešimt įvairaus istorinio turinio fragmentų apie totorių, lietuvių ir maskvėnų papročius. (lietuvių k.)
• „О нравах татар, литовцев и москвитян“ (rusų k.)