AnzaniOriginalus pavadinimas pranc Anzani Moteurs d AviationPramonėAutomobilių ir aviacijos pramonėLikimasParduotaĮkurta

Anzani
Originalus pavadinimas	(pranc.) Anzani Moteurs d’Aviation
Pramonė	Automobilių ir aviacijos pramonė
Likimas	Parduota
Įkurta	1907 m.
Uždaryta	1927 m.
Centrinė būstinė	Courbevoie, Prancūzija
Svarbiausi darbuotojai	Alessandro Anzani

Anzani (it. Anzani Moteurs d’Aviation) – italų kilmės Prancūzijos aviacijos inžinieriaus, sportininko, pramonininko Alessandro Anzani (1877–1956 m.) įkurta įmonė, variklių gamintoja. „Anzani“ turėjo gamyklas Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje ir Italijoje, kuriose gamino patentuotus variklius orlaiviams, automobiliams, valtims ir motociklams.

Šios įmonės sukurtas trijų cilindrų vidaus degimo variklis buvo sumontuotas Antano Gustaičio gamybos lėktuve ANBO-I.

Apžvalga

A. Anzani buvo dviračių bei motociklų lenktynininkas, taip pat kūręs sportinius motociklus ir jų variklius. 1900 m. persikėlęs į Prancūziją, jis dalyvavo dviračių, vėliau – motociklų lenktynėse. 1905 m. jis laimėjo keletą motociklų lenktynių ir pasiekė to meto motociklų pasaulio rekordą – 100 km/h. 1906 m. jo konstrukcijos varikliu varomas motociklas laimėjo pasaulio čempionatą.

1907 m. jis sukūrė labai lengvą motociklo variklį. Šiuos variklius jis gamino tais pačiais metais Paryžiuje įkurtose dirbtuvėse, kuriose dirbo trys darbuotojai. A. Anzani taip pat kūrė laivus su povandeniniais sparnais ir sraigtus jiems.

1921 m. Anzani sukūrė dviračiui skirtą keturtaktį 75cm² darbinio tūrio variklį, leidusį diržine pavara varomam dviračiui pasiekti 70-75 km/h gretį ir 100 km sunaudoti iki litro benzino.

Aviaciniai varikliai

„Anzani“ variklius naudojo italų laivybos inžinierius. laivų ant povandeninių sparnų statybos pradininkas Enrico Forlanini.

Tobulindamas motociklų variklius „Anzani“ išvystė ir trijų cilindrų oru aušinamo radialinio variklio modelį, idealiai tikusį tuo metu kurtiems nedideliems lėktuvams.

Vienas pirmųjų tokių variklių, 25 AG galios „Anzani W-3“, dėl 72° kampu išdėstytų cilindrų forma priminusių raidę „W“ arba vėduoklę, gavęs atitinkamą pavadinimą („Fan“, angl. vėduoklė) buvo naudojamas 1909 m. pirmą kartą Lamanšo sąsiaurį perskridusiame Luji Blerjo (pranc. Louis Blériot) lėktuve „Blériot model XI“.

Trijų cilindrų, 3 litrų darbinio tūrio žvaigždinis "Y" formos 30 AG galios „Anzani“ variklis buvo sumontuotas ir į 1925 m. sukurtą ANBO-I.

Variklių tipai

Anzani 3 cilindrų „W“ tipo, 10–12 AG galios, dydis: 85 mm × 85 mm
Anzani 3 cilindrų „W“ tipo, 12–15 AG galios, dydis: 85 mm × 85 mm
Anzani 3 cilindrų „W“ tipo, 25–30 AG galios, dydis: 105 mm × 130 mm
ANBO-I ir jo kūrėjas. Gerai matomi 3 cilindrų "Y" formos variklio cilindrų blokai
Anzani 3 cilindrų „W“ tipo, 30–35 AG galios, dydis: 120 mm × 130 mm
Anzani 3 cilindrų „W“ tipo, W 40–45 AG galios, dydis: 135 mm × 150 mm
„Anzani W-3“, sumontuotas lėktuve „Blériot XI“
Anzani 3 cilindrų „W“ tipo, 45–50 AG galios
Anzani 6 cilindrų „W“ tipo, 45 AG galios, dydis: 100 mm × 120 mm
Anzani 3 cilindrų, žvaigždinis, raidės "Y" formos 30 AG galios
Anzani 4 cilindrų, raidės „V“ formos, 30–35 AG galios (aušinamas vandeniu), 35 AG galios esant 1600 aps./min.
Anzani 4 cilindrų, raidės „V“ formos 60–70 AG galios (aušinamas vandeniu)
Anzani 5 cilindrų, žvaigždinis, 45 AG galios
Anzani 5 cilindrų, žvaigždinis, 60 AG galios
Anzani 6 cilindrų, žvaigždinis, 45 AG galios esant 1300 aps./min.
Anzani 6 cilindrų, žvaigždinis, 70 AG galios
Anzani 7 cilindrų, žvaigždinis, 95 AG galios
Anzani 10 cilindrų, dvigubos žvaigždės formos, 100 AG galios
Anzani 14cilindrų, dvigubos žvaigždės formos, 160 AG galios
Anzani 20 cilindrų, keturgubos žvaigždės formos, 200 AG galios

Naujos gamyklos

Variklių paklausai augant pradinis cechas Paryžiuje nebegalėjo jos patenkinti. Jau 1909 m. „Anzani“ atidarė naują gamyklą Paryžiaus priemiestyje Kurbevua (pranc. Courbevoie).

1912 m. buvo atidaryta gamykla Londone, licencinę „Anzani“ variklių gamybą pradėjo kiti gamintojai.

1914 m. buvo atidaryta dar viena gamykla Monzoje (Italija).

Automobilių lenktynės

Lenktyninis automobilis Demarcay-Anzani 016

1920 m. A. Anzani susidomoėjo automobilių lenktynėmis ir sukonstravo nedidelį automobilį, varomą vienu savo konstrukcijos 750 cm³ darbinio tūrio dviejų cilindrų varikliu. Šiuo oru aušinamu varikliu varomo automobiliai laimėjo keletą varžybų.

1923–1924 m. „Anzani“ taip pat gamino 1098 cm³ darbinio tūrio variklius, skirtus mažalitražiams sportiniams automobiliams (angl. cyclecar), tokiems kaip „TB Sports Cyclecar".

Gamyklų pardavimas

Žemės ūkio traktorius „British Anzani Iron Horse“

1927 m. sulaukęs penkiasdešimties metų A. Anzani nusprendė pasitraukti iš aktyvios veiklos, parduoti savo gamyklas Paryžiuje ir Londone.

Sau A. Anzani pasiliko tik gamyklą Monzos mieste ir apsigyveno Prancūzijos Kalvadoso regiono mieste Merville-Franceville.

Po pardavimo Didžiosios Britanijos padalinys išsaugojo pavadinimą „British Anzani Engineering Company“. Jis gamino 1496 cm³ variklius įmonės „AC Cars“ gamintiems mažalitražiams automobiliams, taip pat kitus variantus valtims, motociklams, žoliapjovėms. Įmonė galutinai buvo likviduota 1980 m.

Literatūra

(EN) , British Anzani
(EN) British Anzani, British Anzani

Išnašos

, British Anzani
British Anzani, British Anzani

[:0-1] , British Anzani

[:1-2] British Anzani, British Anzani