Antanina Mackevičiūtė Gimė 1926 m vasario 9 d Marijonava Panevėžio Velžio valsčius Mirė 2011 m kovo 2 d 85 metai Garliav

Antanina Mackevičiūtė
Gimė	1926 m. vasario 9 d. Marijonava, Panevėžio-Velžio valsčius
Mirė	2011 m. kovo 2 d. (85 metai) Garliava, Kauno rajonas
Palaidotas (-a)	Romainių kapinėse

Veikla	teatro ir televizijos aktorė, skaitovė
Partija	1959 m. SSKP

Alma mater	1952 m. Lunačiarskio valstybinis teatro meno institutas

Antanina Mackevičiūtė-Barčienė (1926 m. vasario 9 d. Marijonavoje, Panevėžio-Velžio valsčius – 2011 m. kovo 2 d. Garliavoje) – Lietuvos teatro ir televizijos aktorė, skaitovė.

Biografija

Baigė Kėdainių pradžios mokyklą, Kėdainių gimnaziją. Jos literatūros mokytojas buvo rašytojas Juozas Paukštelis. 1943–1947 m. studijavo lietuvių filologiją Vytauto Didžiojo universitete. 1952 m. baigė Lunačiarskio teatro meno institutą Maskvoje. Priklausė pirmajai lietuvių teatralų kartai, baigusiai studijas šiame institute. Jos kurso draugais buvo aktoriai Kęstutis Genys, Leonardas Zelčius, Regina Varnaitė, Vytautas Eidukaitis, Laimonas Noreika, Birutė Raubaitė, režisierius Henrikas Vancevičius ir kiti.

1952–2002 m. Kauno dramos teatro (iki 1959 m. Kauno muzikinės dramos teatras) aktorė. Palaidota Romainių kapinėse.

Kūryba

Sukūrė daugiau kaip 100 vaidmenų Eimunto Nekrošiaus, Gyčio Padegimo, Jono Vaitkaus, Henriko Vancevičiaus ir kitų režisierių spektakliuose, deklamavo Lietuvos poetų eiles, nusifilmavo lietuviškuose televizijos filmuose.

Tarp mėgiamų deklamuoti poetų – Bernardas Brazdžionis, Janina Degutytė, Maironis, Justinas Marcinkevičius, Eduardas Mieželaitis, Eugenijus Matuzevičius, Salomėja Nėris, rašytojai – Alfonsas Bieliauskas, Aleksas Dabulskis, Raimondas Kašauskas, Vytautė Žilinskaitė ir kiti.

Vaidmenys teatre

Rozina – . Figaro vedybos, 1952 m.
Kručinina, Otradina – Aleksandras Ostrovskis. Be kaltės kaltieji, 1953 m.
Liza – Levas Tolstojus. Gyvasis lavonas, 1954 m.
Žermena – A. Žari. Šeštasis aukštas, 1957 m.
Nichal – . Keistuolis, 1959 m.
Angustija – Federikas Garsija Lorka. Bernardos Albos namai, 1964 m.
Serapina Srėbalienė – Kazys Saja. Mediniai balandžiai, 1975 m.
Moteris – Eugenijus Ignatavičius, Jonas Vaitkus. Svajonių piligrimas, 1975 m.
Karalienė Rozamunda – . Karalius Ūbas, 1977 m.
Madam Iks – Augustas Strindbergas. Kuri stipresnė, televizijos spektaklis, 1977 m.
Viltė – Šarūnas, pagal Vincą Krėvę, 1980 m.
Madam Nemo – L. Vernejis. Nemo bankas, televizijos spektaklis, 1985 m.
Choristė - Gediminas Jankus. Amžinas keleivis, 1988 m.
Dar kartą atsigrįžtu…, monospektaklis, 1996 m., pagal B. Pūkelevičiūtę; rež. Danutė Juronytė
Marcelė – Poeto sodnas, 2002 m.

Filmografija

1981 m. Raudonmedžio rojus, rež. Bronius Talačka
1981 m. Juodasis trikampis, rež. Sergejus Tarasovas, Mosfilm
1986 m. Benjaminas Kordušas, rež. Vidmantas Bačiulis

Įvertinimas

1974 m. LSSR nusipelniusi artistė

Šaltiniai

Kauno valstybinis dramos teatras (sud. Vida Savičiūnaitė). – K.: Šviesa, 1990. – 132–133 psl. –
http://www.dramosteatras.lt/lt/naujienos/mire-aktore-antanina-mackeviciute-barciene/ 2012-06-28 iš Wayback Machine projekto.
Vytautas Čepliauskas. Antanina Mackevičiūtė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 671
Antanina Mackevičiūtė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 745 psl.

[1] Kauno valstybinis dramos teatras (sud. Vida Savičiūnaitė). – K.: Šviesa, 1990. – 132–133 psl. –

[2] ttp://www.dramosteatras.lt/lt/naujienos/mire-aktore-antanina-mackeviciute-barciene/ 2012-06-28 iš Wayback Machine projekto.

[3] Vytautas Čepliauskas. Antanina Mackevičiūtė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 671

[4] Antanina Mackevičiūtė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 745 psl.