Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Antanas Juozapas Sologubas (apie 1710 m. – 1759 m. rugsėjo 6 d.) – LDK valstybinis ir karinis veikėjas, Lietuvos artilerijos generolas (1746–1759).

Antanas Sologubas


Giminės herbas

Gimė	1710 m.
Mirė	1759 m. rugsėjo 6 d. (~49 metai)
Tėvas	Jonas Mykolas Sologubas
Motina	Elena Šamovska
Sutuoktinis (-ė)	Brigita Petronelė Radvilaitė
Vaikai	neturėjo

Žymūs apdovanojimai
Order Orła Białego

Biografija

Lietuvos bajorų Sologubų giminės atstovas, herbo „Prawdzicz“ savininkas. Lietuvos didžiojo iždininko Bresto vaivados Jono Mykolo Sologubo (apie 1697–1748) ir Elenos Šamovskos (prieš 1685–1727) jaunesnysis sūnus.

Mokėsi Novodvoro ir Krokuvos universitete, po to keliavo po Prancūziją. Karo metu dėl Lenkijos paveldėjimo 1733–1738 metais prancūzų armijos eilėse kovėsi Olandijoje ir Italijoje, už karinius nuopelnus gavo pulkininko laipsnį, buvo du kartus sunkiai sužeistas.

Buvo renkamas pasiuntiniu į 1740, 1744, 1746, 1748, 1750, 1752 ir 1754 metų seimus. Lietuvos tribunolų 1740 ir 1741 metais kartu su savo tėvu palaikė Sapiegas prieš Radvilas. Po to pakeitė savo pozicijas ir susigiminiavo su Radvilomis. 1746 metais gavo Lietuvos artilerijos generolo laipsnį.

1747 metais Antanas Juozapas Sologubas buvo renkamas Kauno deputatu į Lietuvos tribunolą, kur tapo tribunolo vicemaršalka ir faktiškai vadovavo tribunolo posėdžiuose. 1755–1756 metais parodė nedidelį aktyvumą savo sąjungininkų Radvilų ir Čartoriskių konflikto metu. Prancūzijos pasiuntinys Diuranas nesėkmingai bandė Antaną Sologubą įtraukti į proprancūzišką grupuotę. 1757 metais buvo apdovanotas Baltojo erelio ordinu.

Mirė pakeliui į Vilnių.

Šeima

1744 m. rugsėjo 2 d. vedė kunigaikštytę Brigitą Petronelę Radvilaitę (1727–1773), Naugarduko vaivados ir generolo-leitenanto Mikalojaus Faustino Radvilos (1688–1746) ir Barboros Zavišaitės (1690–1762) dukterį.