Antanas Paulavičius

Antanas Paulavičius (1924 m. sausio 2 d. Anykščiuose – 2008 m. kovo 28 d. Kaune) – pedagogas, chorvedys, kompozitorius, literatas.

Biografija

1944 m. baigė Anykščių gimnaziją, 1945–1946 m. Vilniaus muzikos mokykloje mokėsi smuikuoti (dėst. E. Bekerienė), 1945–1948 m. studijavo Vilniaus universiteto Istorijos – filologijos fakultete.

1948 m. su tėvais ištremtas į Sibiro Krasnojarsko kraštą – Orešną, o 1949 m. – į Bogučianą. Dėstė muziką Orešnos mokykloje, buvo klubo meno vadovas, iš studentų lietuvių subūrė vyrų vokalinį ansamblį ir kapelą. Patekęs į Bogučianą, dėstė muziką ir vokiečių kalbą, vadovavo chorui vidurinėje mokykloje, dirbo muzikos vadovu vaikų namuose ir vaikų darželyje.

1956 m. vasarą grįžo į Lietuvą, 1957–1960 m. neakivaizdiniu būdu tęsė studijas Vilniaus universitete, tobulinosi Liaudies kūrybos namų rengiamuose kompozitorių mėgėjų kursuose.

1956 m. pradėjo mokytojauti Viduklėje, o po metų perkeltas į Raseinius. Čia dirbo septynmetėje mokykloje ir kultūros namuose, nuo 1960 m. – Raseinių vidurinės mokyklos muzikos ir dainavimo mokytojas, nuo 1963 m. – direktoriaus pavaduotojas mokymo reikalams. 1965–1970 m. – Raseinių vaikų muzikos mokyklos direktorius. Taip pat dirbo ir su chorais. Suorganizavo didelį vidurinės mokyklos vyresniųjų klasių moksleivių mišrųjį chorą, kurį parengė 1964 m. I respublikinei moksleivių dainų šventei. Vadovavo siuvimo fabriko „Šatrija“ ir kolūkio „Mituva" chorams – pastarasis 1957 m. – I respublikinio jaunimo festivalio Vilniuje laureatas.

1970–1984 m. muziką ir dainavimą dėstė Kauno 27-ojoje vidurinėje mokykloje, vadovavo moksleivių chorams ir vokaliniams ansambliams bei pučiamųjų orkestrui. Jaunių choras 1977 m. III respublikinės moksleivių dainų šventės laureatas, vokaliniai ansambliai dalyvaudavo „Dainų dainelės" konkursuose.

1972–1989 m. vadovavo Kauno farmacininkų vokaliniam ansambliui „Salvija“. 1988 m. pirmas Lietuvoje suorganizavo Kauno politinių kalinių ir tremtinių mišrųjį chorą ir su juo išplėtojo plačią koncertinę veiklą – dalyvavo televizijos laidose, ėmė rengti poezijos ir dainų šventes „Leiskit į tėvynę“ (pirmoji – 1991 m. Kaune, antroji – 1993 m. Vilniuje, trečioji – 1995 m. Panevėžyje, ketvirtoji – 1997 m. Klaipėdoje). Choras „Ilgesys" dalyvavo 1990 m. Lietuvos tautinėje dainų šventėje Vilniuje, 1994 m. – I ir 1998 m. – II Pasaulio lietuvių dainų šventėse Kaune ir Vilniuje.

A. Paulavičius buvo Raseinių rajono dainų švenčių organizatorius ir vyr. dirigentas, 1978 m. – Kauno miesto dainų šventės dirigentas, 1990 m. – tautinės dainų šventės Vilniuje ir 1994 m. – I Pasaulio lietuvių dainų šventės Kaune dirigentas.

Sukūrė dainų chorams ir vokaliniams ansambliams, kurių dalis išspausdinta knygose „Malda už tėvynę“ (1992 m.) ir „Tėviškės varpai" (1994 m.). Pasireiškė ir kaip poetas (daug dainų parašyta pagal jo paties tekstus), ir kaip prozininkas – parašė prisiminimų, apysakų, dramos ir kitokių kūrinių, kurių nemaža išleista.

Šaltiniai

Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999.