Antanas Mykolas Potockis 1702 m sausis 1766 m balandžio 11 d LDK valstybinis veikėjas Lietuvos didysis pastalininkis 172

Antanas Mykolas Potockis (1702 m. sausis – 1766 m. balandžio 11 d.) – LDK valstybinis veikėjas, Lietuvos didysis pastalininkis (1728–1732), Belzo vaivada (1732–1763), karalienės maršalka (1747–1754), Karūnos armijos generolas-leitenantas (1754), Grabovsko ir Kremeneco seniūnas.

Antanas Mykolas Potockis
Potockiai

Herbas "Pilawa"

Gimė	apie 1702 m. sausio mėn.
Mirė	1766 m. balandžio 11 d. (~64 metai)
Tėvas	Aleksandras Jonas Potockis
Motina	Tereza Tarlaitė
Sutuoktinis (-ė)	Liudvika Marija Sapiegaitė
Vaikai	Jonas Prosperas

Žymūs apdovanojimai
Baltojo Erelio ordinas

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Biografija

Lenkijos žymios magnatų Potockių giminės atstovas, herbo „Piliawa“ savininkas. Smolensko vaivados Aleksandro Jono Potockio (m. 1714) ir Terezos Tarlaitės (m. po 1739) antrasis sūnus, Lvovo kašteliono Juozapo Potockio brolis ir Lenkijos rašytojo Povilo Stepono Potockio anūkas.

1728 metais gavo Lietuvos didžiojo pastalininkio pareigybę, 1729 metais buvo išrinktas pasiuntiniu į seimą. 1732 metais Antanas Mykolas Potockis buvo paskirtas Belzo vaivada.

1733 metais palaikė Stanislovo Leščinskio išrinkimą į Lenkijos karaliaus sostą. Augusto III valdymo metu (1734–1763) buvo respublikonų partijos veikėjas, Prancūzijos ir Prūsijos šalininkas.

Aktyvus politikas ir diplomatas, gerai susipažinęs su europietiškais reikalais.

Už savo nuopelnus buvo apdovanotas lenkišku Baltojo erelio (1745), rusiškais Švento Aleksandro Neviškio (1726) ir Švento Andriejaus (1730) ordinais.

Valdė Golovčino, Horkų (Oršos pavietas), Krasnopolės (Mozyriaus pavietas) dvarus, po vedybų su Sapiegų giminės atstove įsigijo Zelvą (Valkavisko pavietas), Čarliono kaimą (Gardino pavietas) ir kitus dvarus.

Šeima

1730 metais vedė Liudviką Mariją Sapiegaitę (1695–1768), Lietuvos didžiojo maršalkos Aleksandro Povilo Sapiegos (1672–1734) ir Marijos Kristinos de Betiun (1677–1721), Aleksandro Dominyko Veliopolskio (m. 1725) našlės dukterį. Vaikai:

Jonas Prosperas (m. 1761/1762), Guzovsko seniūnas, Karūnos armijos generolas-leitenantas.

Literatūra

Валерый Пазднякоў, Патоцкія // Вялікае княства Літоўскае: Энцыклапедыя. У 3 т. Т.2: Кадэцкі корпус – Яцкевіч / Рэдкал.: Г. П. Пашкоў (гал.рэд.) і інш.; Маст. З. Э. Герасімовіч. – Мн.: БелЭн, 2006. −792 с.: іл. С. 407. , (т. 2); Urszula Kosińska, U źródeł zjawiska odwoływania się do potencji ościennych w polskich sporach wewnętrznych - casus roku 1730. In: Studia z dziejów Rosji i Europy Środkowo-Wschodniej 2019, t. 54, z. 1, p. 5-26.

Nuorodos

Politinis postas
Prieš tai: Stanislovas Vladislovas Potockis	Belzo vaivada 1732–1763	Po to: Ignotas Cetneris