Antanas Bružys

Antanas Bružys, Bružas (1873 m. Zaltriškiai, Tauragės valsčius – m. po 1917 m. , Rusija) – Lietuvos knygnešys.

Biografija

Gimė 1871 12 19 (31) (pagal teismines bylas 1873 m.) Zaltriškių kaime, Raseinių apskrities Tauragės valsčiuje, pasiturinčių ūkininkų Martyno ir Leokadijos (iki santuokos Juchnevičiūtė) Bružų šeimoje. Kauno gubernijos žandarų valdybos anketiniuose duomenyse rašoma: „Raseinių apskrities Zaltriškių kaimo valstietis Bružys (Ƃpyжиcъ) Antanas, Martyno sūnus, 22 metų (1895 m.), katalikas, lietuvis, trumpai mokėsi Tauragės parapinėje mokykloje(...)". Istorikas akademikas A. Tyla taip pat nurodo, kad A. Bružas lankė pradžios mokyklą.

Priklausė Garšvių knygnešių draugijai. Dažniausiai jo Mažojoje Lietuvoje supirktą spaudą per sieną gabendavo kiti knygnešiai, toliau pats ją veždavo.1890–1894 m. A. Bružas buvo pagrindinis spaudos gabentojas iš Prūsijos (Vokietijos) į Garšvių k. 1894 m. vasario mėn. jis, Jurgis Bielinis ir Kazys Ūdra įkliuvo prie Raseinių, tačiau papirkę policininką pabėgo. Buvo konfiskuota apie 4000 egz. spaudinių. 1894 m. lapkričio 21 d. pasienio sargybiniai kratė jo namus ir rado 7 spaudos ryšulius (1705 egz. lietuvių k., 1 vokiečių ir 28 lenkų kalba). 1895 m. kalėjo Tauragėje, 1896 m. Sankt Peterburge, 1897 m. ištremtas į Irkutską, 1898 m. – į Oliokminską (Jakutija). 1902 m. grįžo į tėviškę, tačiau čia gyventi jam buvo draudžiama. Netrukus pats grįžo į Tomsko guberniją, vertėsi perrašinėjimu.

Šaltiniai

1. Vytautas Merkys. Antanas Bružys. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 539 psl.