André Masséna

Andrė Masena (pranc. André Masséna, gimė 1758 m. gegužės 6 d. – mirė 1817 m. balandžio 4 d.) – kunigaikštis, Prancūzijos maršalas (1804 m.), (1815 m.), vienas žymiausių Napoleono I karo vadų, Revoliucijos ir Napoleono karų dalyvis.

Andrė Masena pranc. André Masséna
A. Masena
André Masséna herbas
Gimė	1758 m. gegužės 6 d. Nica
Mirė	1817 m. balandžio 4 d. (58 metai) Paryžius
Palaidotas (-a)	Per Lašezo kapinės
Veikla	Prancūzijos maršalas, Napoleono karų dalyvis
Žymūs apdovanojimai
Šv. Huberto ordinas (Bavarija)
Vikiteka	André Masséna

Biografija

Gimė 1758 m. gegužės 6 d. Nicoje, pietryčių Prancūzijos Pajūrio Alpių departamente, tuomet – Sardinijos karalystėje, prekybininko šeimoje. Būdamas 13 metų įsidarbino junga prekybos laive. 1775 m. įstojo į Prancūzijos kariuomenę, kurioje tarnavo 14 metų. Dvejus metus užsiėmė kontrabanda Šiaurės Italijoje, kol 1791 m. prisijungė prie Prancūzijos revoliucinės armijos. Joje pasižymėjo kaip gabus karininkas ir 1793 m. rugpjūtį buvo pakeltas į brigados generolus, tų pačių metų gruodį ir į divizijos generolus. Dalyvavo Italijos kampanijoje. 1797 m. pasižymėjo Rovoli mūšyje, sumušė Austrijos ir Rusijos kariuomenes 1799 m. antrajame Ciuricho mūšyje. Po šio pralaimėjimo Rusija pasitraukė iš Antrosios antiprancūziškosios koalicijos. 1799 m. buvo paskirtas Prancūzijos kariuomenės Italijoje vadu.

A. Masena dvejus mėnesius atlaikė 1800 m. Austrijos kariuomenės vykdytą Genujos apsiaustį, kurios pabaigoje su likusia pavaldžios kariuomenės dalimi pasitraukė į Prancūziją. Genujos apsiausties metu, Napoleonas laimėjo svarbų Marengo mūšį prieš Austrijos kariuomenę.

1809 m. pasižymėjo Asperno-Eslingo ir Vagramo mūšiuose. Dėl nesėkmių 1810-1811 m. kampanijos Portugalijoje ir Ispanijoje metu buvo nušalintas nuo vadovavimo Prancūzijos kariuomenei Ispanijoje ir paskirtas nedidelio Marselio dalinio vadu. 1814 m. nepalaikė Napoleono Šimto dienų valdymo metu. Mirė Paryžiuje 1817 m.

Palaidotas Per Lašezo kapinėse Paryžiuje.

Šaltiniai

1. André Masséna (Andrė Masena). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 400 psl.