Analitinė chemija

Analitinė, arba analizinė chemija – chemijos atšaka, kurianti ir taikanti metodus, prietaisus bei strategiją informacijai apie medžiagų cheminę sudėtį ir struktūrą gauti, taip pat junginiams išskirti ir identifikuoti. Praktikoje išskyrimas, identifikavimas ir kiekio įvertinimas gali sudaryti visą analizę ar būti sujungtas su kitu metodu.

Priklausomai nuo keliamų analizės uždavinių analizių esti dvejopų: ir . Kokybine analize nustatoma, iš kokių elementų arba jų junginių sudaryta medžiaga, kiekybine analize – vieno ar kelių komponentų kiekis bei kokiu kiekybiniu santykiu pasiskirstę medžiagos komponentai.

Analitinę chemiją sudaro klasikiniai, vadinamieji drėgnieji ir šiuolaikiniai, instrumentiniai metodai.

Klasikiniai kokybiniai metodai naudoja atskyrimą – , (išskyrimą) ir distiliaciją. Medžiagą identifikuoti galima pagal spalvos, kvapo, tirpimo temperatūros, virimo temperatūros, radioaktyvumo ar reaktyvumo pokytį. Klasikinė kiekybinė analizė remiasi tūrio ar masės pakitimais įvertinant kiekį. Instrumentiniai metodai gali būti naudojami bandiniams atskirti naudojant , elektroforezę ar . Toliau galima pritaikyti kokybinę ar kiekybinę analizę, neretai panaudojant tą patį instrumentą. Pritakant analizę gali būti panaudojama sąveika šviesa, šiluma, elektriniais ar magnetiniais laukais. Dažnai tas pats instumentas gali analitę atskirti, identifikuoti ir įvertinti kiekį.

Analitinės chemijos pritaikymas labai platus – nuo , medicinos iki mokslo ir inžinerijos.

Šaltiniai

1. ANALIZĖS CHEMINIAIS METODAIS LABORATORINIAI DARBAI. 1 dalis, Vilniaus universitetas, 2005 m., 11 p.
2. Skoog, Douglas A.; Holler, F. James; Crouch, Stanley R. (2007). Principles of Instrumental Analysis. Belmont, CA: Brooks/Cole, Thomson. p. 1. ISBN .